Ketvirtadaliui pacientų (23 proc.) Lietuvoje, kuriems būtina patekti pas gydytoją specialistą, vizito viešojoje gydymo įstaigoje tenka laukti ilgiau nei 3 mėnesius, atskleidė naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas. Ilgas laukimo laikas turi ir tiesioginių pasekmių − beveik pusė apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai belaukiant paskirto vizito jų sveikatos būklė pablogėjo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kokio poveikio uždelstas patekimas pas gydytojus gali turėti ir taip negaluojančiam žmogui.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad pacientams norint patekti pas gydytojus specialistus valstybinėse gydymo įstaigose neretai tenka laukti itin ilgai. Dažnu atveju vizito pas kardiologą, akių gydytoją, dermatologą ar kitos srities gydytoją laukiama ilgiau nei 90 dienų. Dar bene trečdalis apklaustųjų vizito pas konkrečios srities specialistą laukia nuo 2 iki 3 mėnesių. Be to, papildomai reikia skaičiuoti ir laiką, kurį pacientai sugaišta laukdami patekimo pas šeimos gydytoją dėl siuntimo“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Pasak jo, tyrimas taip pat atskleidė, kaip jaučiasi šalies gyventojai tais atvejais, kai medicininės pagalbos tenka laukti ilgiau nei norėtųsi.
„Beveik pusė respondentų prisipažino nerimaujantys, kad dėl ilgo laukimo laiko liga paūmės arba jų sveikatos būklė dar labiau pablogės. Daugiau nei ketvirtadalis gyventojų tokiose situacijose jaučia didelį nesaugumą, dar panaši dalis – beviltiškumo jausmą. Tad kyla klausimas, kokios įtakos šie neigiami jausmai turi fizinei pacientų būklei“, − komentuoja A. Zinevičius.
Kokia streso įtaka ligos eigai
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus sako, kad fiziškai sunegalavę pacientai natūraliai pradeda jaustis kur kas labiau pažeidžiami ir emociškai. Tam įtakos turi ne tik fizinis diskomfortas ar skausmas, bet ir nežinomybė.
„Kai kyla baimė dėl savo ateities, o patekti pas gydytoją sudėtinga, nežinomybė gali stipriai paveikti žmogaus emocinę būseną ir gyvenimo kokybę. Iš savo gydymo praktikos pastebiu, kad laukimas, nežinia ir baimė kartais vargina labiau nei pati liga – net jei laukti tenka tik kelias dienas. O kai laukimo laikotarpis tampa ilgesnis, emociškai jautresni žmonės ima nerimauti dėl kiekvieno kūno pojūčio, savarankiškai ieško informacijos internete ir taip dar labiau save įbaugina“, − sako I. Klėjus.
Pasak gydytojo, tokia savijauta ilgainiui išsekina, ir pacientams gali sutrikti miegas, kilti nerimas ar net atsirasti fizinių simptomų, kuriuos sukelia ne pati liga, o ilgalaikė stresinė būsena.
„Todėl galimybė operatyviai gauti gydytojo konsultaciją veikia kone kaip terapija. Kartu su gydytojo konsultacija žmogus gauna ne tik atsakymus apie savo sveikatos būklę, bet ir kontrolės jausmą. Žinojimas suteikia ramybės, padeda psichologiškai lengviau priimti situaciją, leidžia planuoti tolimesnius gydymo etapus, jei tokių reikia“, − pastebi I. Klėjus.
Kaip greičiau patekti pas gydytojus
Bendrovės atstovas A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad tyrimo rezultatai atskleidė ir kitą negatyvų ilgo laukimo poveikį. Beveik pusė apklaustųjų bent vieną kartą yra susidūrę su tokia situacija, kai dėl ilgų patekimo pas gydytojus eilių jų pačių ar jų šeimos narių sveikata dar labiau pablogėjo, rodo tyrimas.
Pasak draudimo eksperto, šios priežastys skatina ieškoti būdų, kaip efektyvinti pacientų srautus, trumpinti laukimo laiką ir skatinti gyventojus rūpintis savo sveikata nelaukiant, kol simptomai taps dar rimtesni.
„Stebime tendenciją, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi privatiems asmenims skirtu sveikatos draudimu. Viena iš pagrindinių to priežasčių – galimybė greičiau patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą. Mat didžioji dauguma, 70 proc. šalies gyventojų sako, kad būtent tai jiems yra svarbiausias veiksnys renkantis sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako A. Zinevičius.
Jis priduria, kad naudojantis privačiu sveikatos draudimu gaunama galimybė rinktis tiek iš valstybinių, tiek iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir jose dirbančių gydytojų – pacientai reikiamą pagalbą gali gauti greičiau, dėl ko jaučiasi saugiau ir ramiau.
„Ši draudimo rūšis suteikia sąlygas greičiau pasirūpinti sveikata, o neretai ir užkerta kelią rimtoms ligoms. Remiantis mūsų turimais duomenimis, pačios populiariausios yra šeimos gydytojų, psichologų, akušerių-ginekologų bei ortopedų-traumatologų konsultacijos“, − komentuoja draudimo ekspertas.
Pasak A. Zinevičiaus, dar viena ryškėjanti tendencija, kurią pastebi draudikai – tai augantis susidomėjimas nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Tokios konsultacijos nuotoliu leidžia greitai ir patogiai, būnant bet kurioje šalies vietoje ar užsienyje gauti šeimos gydytojo konsultaciją rūpimu klausimu be jokio fizinio vizito pas gydytoją.
Apie tyrimą
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
