Kauno miesto savivaldybė teigia, kad miesto gėlynai planuojami taip, jog žydėjimas nenutrūktų visą sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pavasarį miesto erdves puošia tulpės, narcizai ir hiacintai, o vasarą spalvas perima daugiametės gėlės, žydinčios iki pat rudens.
Kiekvienam skverui augalai parenkami atskirai
Kiekvienas želdynas – miesto centre, gatvėje ar skvere – turi savų ypatumų ir iššūkių, todėl kiekvienai vietai atskirai parenkami tinkamiausi augalai bei jų priežiūros sprendimai.
Dažniausiai Kauno gėlynuose vyrauja miesto sąlygoms atsparūs daugiamečiai augalai – šalavijai, astrai, ežiuolės, raudokėlės, čiobreliai. Pavėsingesnėse vietose sodinamos melsvės, astrancijos ir hakonės.
Augalai atrenkami pagal nustatytus kokybės reikalavimus, o juos tiekia konkursą laimėjusi įmonė, turinti specializuotą ūkį, kuriame sodinukai auginami Lietuvos klimato sąlygomis – todėl jie geriau prisitaikę prie vietos aplinkos.
Nemuno saloje žydėjimo estafetę perima kelios augalų bangos
Išskirtine augalų įvairove pasižymi Nemuno salos gėlynai – juose dera tiek žoliniai augalai, tiek dekoratyviniai krūmai.
Žydėjimo sezoną čia pradeda tulpės ir vilkdalgiai, vėliau estafetę perima šalavijai, kraujažolės, ežiuolės, plukės, seslerijos, karpažolės, žvaigždūnės bei astrai. Gėlynų akcentais tampa soliteriniai augalai – šeivamedis, jazminas bei Lamarko medlieva.
Ko savivaldybė siekia apželdindama miestą
Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, visi miesto apželdinimo sprendimai projektuojami išlaikant vientisą Kauno želdynų koncepciją, kartu prisitaikant prie konkrečios vietos ypatumų ir architektūrinių sprendimų. Skirtingos miesto erdvės, jos teigimu, diktuoja ne tik augalų rūšis, bet ir jų spalvinę gamą bei žiedų gausą.
„Modernioje urbanistinėje aplinkoje augalai padeda vizualiai sušvelninti erdvę, tačiau neužgožia architektūros – svarbiausia išlaikyti darnų balansą“, – sakė R. Savickienė.
„Sėkmingas gėlynas – toks, kuris bent trumpam sustabdo praeivį ir leidžia pasidžiaugti miesto kuriamu grožiu“, – akcentuoja ji.
Daugiau žalumos atsiras A. Juozapavičiaus skvere
Gėlynų vietas lemia ne tik įgyvendinami projektai, bet ir siekis plėsti, atnaujinti bei prie šiuolaikinio miesto poreikių pritaikyti žaliąsias erdves. Viena artimiausių atnaujinamų erdvių, kurioje atsiras daugiau žalumos, – A. Juozapavičiaus skveras.
A. Juozapavičiaus prospekto ir Mažeikių gatvės sankirtoje kuriamas skveras oficialiai suformuotas 2021 m. gegužę ir užima 0,0619 ha. Jo tvarkymo planai apima takų ir vejų įrengimą, mažosios architektūros atnaujinimą, apšvietimą bei papildomą daugiamečių augalų sodinimą.
Siekdama vientiso skvero valdymo, savivaldybė 2026 m. liepos 23 d. pasirašė sutartį už 35 tūkst. eurų išpirkti į skverą įsiterpusį 26,62 kv. m viešąjį tualetą (3,8 tūkst. eurų) su 0,0114 ha sklypu (31,2 tūkst. eurų). Pastatą planuojama nugriauti, o teritoriją prijungti prie skvero.
Kaune – apie 70 gėlynų ir per 2 hektarus žiedų
Pagal 2024 m. savivaldybės duomenis, Kaune buvo įveista apie 70 atskirų gėlynų, kurių bendras plotas viršijo 2 hektarus, o kompozicijose naudota daugiau nei 80 daugiamečių ir apie 40 vienmečių augalų rūšių.
Tais metais gėlynai įrengti Laisvės alėjoje, Gedimino gatvės skveruose, Neries krantinės parke Vilijampolėje, Nemuno saloje, Vytauto parko rožyne, Vienybės aikštėje, Karaliaus Mindaugo prospekte, Studentų skveruose ir Miesto sode. Vasaros žalumos žemėlapyje savivaldybė be gėlynų mini ir šimtametį Ąžuolyną, Panemunės šilą, Santakos parką, Pelėdų kalną bei dešimtis kitų miesto parkų.
