Kauniečiai originaliai atsikrato smulkių centų – meta juos į Laisvės alėjos fontaną. Ar tai naujas būdas ištuštinti pinigines, ar tikėjimas sėkme?
Įvairių šalių fontanai jau seniai tapę savotiškais „sėkmės simboliais”, į kuriuos turistai meta monetas, tikėdamiesi laimės, turtų ar sugrįžimo. Nuo Paryžiaus Luvro iki Palangos tilto – monetos keliauja į vandenį su viltimi išsipildyti norams.
Kauno Laisvės alėjos fontanas – ne išimtis. Pro jį kasdien praeinantys kauniečiai pastebi, kad dugne visada galima rasti smulkių pinigėlių. Anksčiau jas „žvejodavo” varguoliai ar paaugliai, tačiau pastaruoju metu monetų kiekis fontane pastebimai išaugo. Nors nuotraukose dėl vandens atspindžių tai sunku įamžinti, vizualiai monetų skaičius siekia šimtą ar daugiau, o tai sudaro apie 2 eurus ar daugiau.
Kodėl kauniečiai taip dosniai aukoja fontanui? Atsakymą bando įžvelgti pro šalį einantys praeiviai. Vienas jų – vertėjas Jeronimas Brazaitis, kasdien keliaujantis į Vinco Kudirkos biblioteką, esančią netoli fontano. Jis pastebi, kad žmonės dažnai meta monetas į fontaną. Jo nuomone, tai gali būti susiję su euro centų išėmimu iš apyvartos – jie tiesiog tapo nereikalingu balastu piniginėse.
Paklaustas, ar pats neketina atsikratyti smulkių pinigų, Jeronimas susimąsto ir nusijuokia. Netrukus jis išsitraukia smulkių monetų ir įmeta jas į fontaną. „Man laimės užtenka, bet tikiuosi, kad šie smulkūs pinigai nudžiugins tuos, kurie juos surinks”, – teigia vertėjas.
Taigi, Kauno Laisvės alėjos fontanas tapo ne tik miesto puošmena, bet ir savotiška smulkių pinigų „saugykla”, kurioje kauniečiai atsikrato jais, tikėdamiesi sėkmės sau ar džiaugsmo kitiems.
