Šeštadienį, spalio 3-iąją, Lietuvos banko rūmuose Kaune pristatoma miestui skirta proginė 2 eurų moneta, kurioje įamžinta laikinosios sostinės istorija ir UNESCO pripažinta modernizmo architektūra. Monetos pristatymas Operacijų salėje vyks 10.30–11 val., sveikinimo žodį tars Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Moneta sujungia senąjį Kauną ir modernizmo simbolius
Monetos kompozicijoje Kaunas pristatomas kaip Nemuno ir Neries santakos miestas, 1919–1939 metais buvusi laikinoji Lietuvos sostinė ir tarpukario modernizmo centras.
Nacionalinės pusės pirmajame plane pavaizduota Vytauto Didžiojo bažnyčia, už jos – Kauno arkikatedra bazilika ir Perkūno namas. Kompozicijos centre matyti Rotušė, šalia jos kyla Jėzuitų bažnyčios bokštai, o fone išryškėja Kauno pilis.
Dešinėje monetos pusėje pavaizduoti laikinosios sostinės modernizmo simboliai – Kauno centrinis paštas ir Kristaus Prisikėlimo bazilika. Kairėje esančios gamtos formos atsveria griežtas miesto architektūros linijas.
Kompozicijoje taip pat įrašyti žodžiai „KAUNAS“ ir „LIETUVA“, nurodyti 2026 metai, pateikti autoriaus inicialai, Lietuvos monetų kalyklos logotipas ir dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių. Bendrojoje monetos pusėje vaizduojamas geografinis Europos atvaizdas.
Nacionalinę monetos pusę sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas, o bendrosios pusės autorius yra Lucas Luycxas. Monetą nukaldino bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“.
Lietuvos bankas išleido pusę milijono monetų
Proginė moneta į apyvartą išleista spalio 1 dieną, o išankstinis jos platinimas prasidėjo rugsėjo 24-ąją. Bendras tiražas siekia 500 tūkst. vienetų.
Iš jų 5 tūkst. yra BU kokybės monetos numizmatinėse pakuotėse. Viena tokia moneta kainuoja 12 eurų su PVM. Dar 495 tūkst. UNC kokybės monetų išleista ritinėliais – jos keičiamos už nominaliąją vertę.
Monetos skersmuo yra 25,75 milimetro, masė – 8,50 gramo. Jos briaunoje įrašyta „LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ *“.
Kauno modernizmo architektūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2023 metais. Į saugomą teritoriją patenka ir Lietuvos banko rūmai, kurie 2003 metais paskelbti kultūros paminklu.
Atvirų durų dieną atsivers istorinės rūmų erdvės
Monetos pristatymas taps Lietuvos banko rūmuose rengiamo atvirų durų renginio „Spręsk pats. Vakar. Šiandien. Rytoj.“ atidarymo akcentu. Renginys Maironio gatvėje 25 vyks nuo 10 iki 16 val., lankytojai bus įleidžiami iki 15 val., o įėjimas bus nemokamas.
Rūmus bus galima apžiūrėti savarankiškai, naudojantis audiogidu, arba dalyvaujant ekskursijose, į kurias būtina išankstinė registracija. Lankytojams taip pat bus siūlomos finansinio raštingumo stotelės apie taupymą, investavimą ir atsparumą sukčiavimui, veiks vaikams skirta zona.
Atvykusieji galės pamatyti autentišką tarpukario interjerą, Operacijų salę su marmurinėmis kolonomis, buvusią banko tarybos ir valdybos posėdžių salę bei senąsias saugyklas. Jose išlikusios tris tonas sveriančios britų bendrovės „Milners“ seifo durys.
Bus atvertas ir tuomečiam ministrui pirmininkui Augustinui Voldemarui įrengtas aštuonių kambarių butas. Lankytojams taip pat bus parodytas 1936 metais įrengtas seniausias Kaune iki šiol veikiantis liftas.
Tarptautinis rūmų projektavimo konkursas buvo paskelbtas 1924 metais. Jį laimėjo prancūzai, tačiau jų pasiūlymas laikytas per brangiu, todėl projektą perėmė ir pakoregavo architektas Mykolas Songaila. Statybos prasidėjo 1925 metais. „15min“ nurodo, kad jos baigtos 1929-aisiais, tačiau Lietuvos bankas pastatą oficialiai datuoja 1925–1928 metais.
Skiriasi ir viešai nurodomas privačių seifų skaičius. „15min“ rašo apie maždaug 2 tūkst. seifų, o Lietuvos banko Pinigų muziejaus specialistas 2021 metais LRT teigė, kad privačioje saugykloje buvo 3 tūkst. dėžučių. Abiem atvejais nurodoma, kad saugyklą saugojo trimis skirtingais raktais rakinamos durys.
