Kauno nedarbo lygis mažėja, bet išlieka aukštas
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, balandžio mėnesį vis dar susiduria su didele nedarbo problema. Nors nedarbo lygis kovą sumažėjo 0,2 proc., vis dar 9,8 proc. darbingo amžiaus kauniečių yra registruoti Užimtumo tarnyboje (UT) kaip bedarbiai. Tai reiškia, kad 18 490 kauniečių pradėjo antrąjį pavasario mėnesį ieškodami darbo.
Per kovą mėnesį 2 402 Kauno miesto gyventojai ir 735 Kauno rajono gyventojai, registruoti UT, rado darbą. Kauno rajone nedarbo lygis balandžio 1 d. siekė 8,3 proc., taip pat sumažėjęs 0,2 proc.
Visoje Kauno apskrityje balandžio 1 d. buvo registruoti 34 055 bedarbiai. Didžiausias nedarbo sumažėjimas (0,4 proc.) užfiksuotas Kėdainių rajone, kur nedarbo lygis sumažėjo iki 8,8 proc. Kėdainių rajone, kuriame išplėtotas daržininkystės ir kiti žemės ūkio sektoriai, pavasarį padidėja sezoninių darbų pasiūla.
Mažiausias nedarbo lygis Kauno apskrityje yra Birštono savivaldybėje. Tačiau ten nedarbo lygis kovą šiek tiek padidėjo – nuo 6,5 proc. mėnesio pradžioje iki 6,8 proc. pabaigoje. Jonavos savivaldybė išlieka didžiausio nedarbo teritorija, kur nedarbo lygis praėjusį mėnesį nepasikeitė. Balandį darbo ieško 11 proc. darbingo amžiaus jonaviškių.
Kaunas, dažnai konkuruojantis su Vilniumi, nedarbo lygiu jam nenusileidžia. Vilniuje nedarbo lygis siekia 8,8 proc. (toks pat ir Vilniaus apskrityje), o Kaune, balandžio pradžioje, – 9,8 proc.
Užimtumo tarnyba pranešė apie atsargaus optimizmo ženklus šalies darbo rinkoje. Kovą darbo rinka suaktyvėjo: padaugėjo darbo pasiūlymų, aktyviau pradėta dirbti, sumažėjo registruotas nedarbas. Vis dėlto, pastebimi ir signalai, rodantys, kad darbo rinka išlieka jautri.
„Matome pozityvių ženklų – vis daugiau žmonių randa darbą. Darbdaviai paskelbė daugiausiai laisvų darbo vietų per pastaruosius penkis mėnesius, o dirbti pradėjusių klientų skaičius buvo didžiausias nuo lapkričio. Dėl suaktyvėjusios darbuotojų paieškos ir samdos mažėjo registruotas nedarbas. Tai – darbo rinkos pokyčiai, būdingi pavasario pradžiai“, – teigė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Balandžio 1 d. buvo registruota 162,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4 tūkst. (2,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį ir 3,4 tūkst. (2,1 proc.) mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruotas nedarbas sumažėjo 0,2 proc. punkto ir balandžio 1 d. siekė 9 proc.
Vyrų nedarbas sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 8,9 proc., o moterų – 0,1 proc. punkto ir siekė 9 proc. Jaunimo iki 24 metų nedarbas sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 7 proc., o vyresnių nei 50 m. žmonių – 0,1 proc. punkto ir siekė 10,6 proc. Registruoto nedarbo skaičiai kovą mažėjo 54 iš 60 savivaldybių, keturiose išliko stabilūs, o dviejose – didėjo.
„Sezoniškumas daro įtaką darbo vietų skaičiui, bet svarbu įvertinti ir bendrą kontekstą – darbdavių samdos tempai dar atsilieka nuo buvusių pernai. Tai rodo atsargų požiūrį, ypač esant neapibrėžtumui dėl galimų geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Visgi matomas judėjimas į priekį, leidžiantis tikėtis darbo rinkos aktyvumo ir artimiausiais mėnesiais“, – pažymėjo J. Zemblytė.
Kovą darbdaviai paskelbė 13,6 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu (2,7 tūkst. arba 25,1 proc.) daugiau nei vasarį. Daugiausiai jų siūlė gamybos sektoriaus įmonės, taip pat suaktyvėjo sezoninių darbų paklausa žemės ūkyje, statybose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Tačiau, palyginti su praėjusių metų kovu, šiemet darbo pasiūlymų yra 6,9 proc. mažiau. Darbdaviai ieško darbuotojų, tik tai daro atsargiau.
Pirmąjį pavasario mėnesį 20,6 tūkst. darbo ieškančių Užimtumo tarnybos klientų pradėjo dirbti, – tai 16,1 proc. daugiau nei vasarį. Įsidarbinimas augo daugelyje sektorių, išskyrus finansinę ir draudimo bei kitą aptarnavimo veiklą. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių klientų, – 1,8 tūkst. (28,2 proc.) daugiau nei vasarį.
Kovą vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis įregistruotose laisvose darbo vietose buvo 1486 Eur – 123 Eur (9,1 proc.) didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir 222 Eur (14,9 proc.) didesnis nei 2023 m. kovą.
Specialistams ir tarnautojams didžiausias vidutinis atlygis siūlytas šviesos fizikams (4 tūkst.), bendrosios praktikos gydytojams (3,8 tūkst.), gydytojams specialistams (3,2 tūkst.), laivavedžiams (3,2 tūkst.) ir finansų analitikams (3,1 tūkst.). Kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams didžiausias vidutinis atlygis siūlytas gręžinių gręžėjams, stogdengiams (2 tūkst.), oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams, kranų ir kėlimo įrenginių operatoriams bei popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias atlygis siūlytas langų plovėjams (1,9 tūkst.).
Balandžio 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. asmenų – 4,3 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei prieš mėnesį, – informuoja Užimtumo tarnyba.
