Kauno dramos teatre – paroda „Teatro veidas – veidai teatre“, skirta dailininko A. J. Krištopaičio 100-osioms gimimo metinėms. Ekspozicija veiks nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki birželio 20 d.
Dailininkas A. J. Krištopaitis yra pasakęs: „Portrete visada persipina tikrovė ir autorinė vizija į portretuojamąjį. Nuvalyk nuo veido, kas tau atrodo nepriimtina – ir gausi savąjį portreto variantą“. Tai tarsi raktas į jo kūrybą, kurioje atsiskleidžia ne tik išoriniai bruožai, bet ir gilus personažo vidinis pasaulis.
Parodoje pristatomi ne pavieniai menininkų portretai, o stiprūs, įsimintini charakteriai. Autorius juos pažinojo asmeniškai, bendravo arba tiesiog ilgai stebėjo. Teatras A. J. Krištopaičiui buvo ne tik darbo vieta, bet ir įkvėpimo šaltinis. 1956–1962 m. jis dirbo Lietuvos teatro draugijos Kauno skyriaus meninių dirbtuvių dailininku. Teatras jam buvo tarsi vidinė scena, kur susitinka realybė ir fantazijos.
A. J. Krištopaitis kūrė lyg režisierius, atsirinkdamas esminius psichologinius niuansus, personažo kontūrus, kuriuos galėtų toliau vystyti žiūrovo vaizduotė. Jam svarbi vidinė dramaturgija, todėl jo portretas – tai ne tik žmogaus atvaizdas, bet ir jo vaidmuo. Tai tarsi sustingęs, bet gyvas kūrinys, kuriame aktorius tyli, bet laukia žvilgsnio, kuris įžiebs prasmę. Taip portretas tampa scena – susitikimo, atpažinimo ir apmąstymų vieta.
Dailininkas sukūrė savitą, metaforišką meninę kalbą, todėl jo portretai – tai atskiras, unikalus pasaulis. Jis vengė deklaratyvumo ir agitacijos, tačiau siekė gilumo ir išbaigtumo. Jo kūriniuose teatro žmonės tampa ne scenos, o vidinės dramaturgijos veikėjais.
A. J. Krištopaičio portretas – tai ne tik veidas, bet ir meninė vizija, tapybinė koncepcija, kviečianti žiūrovą į tylų, bet gilų dialogą, atrandant gelmines portretuojamo asmens laikysenas ir santykį su pasauliu. Parodos kuratorė – Violeta Krištopaitytė-Jocienė.
