Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaujantys Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenei, susipažino su Valstybės kontrolės išvada dėl Finansų ministerijos 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijaus ir kreipiasi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę dėl biudžeto formavimo ir įmonių konkurencingumo užtikrinimo.
Analizė rodo, kad nors 2026 m. šalies ekonomika augs 2,9 proc., 2027 m. realiojo BVP augimas sulėtės iki 2,2–2,4 proc. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose, laivybos sutrikimų ir padidėjusių akcizų, infliacija 2026 m. sieks daugiau nei 5 proc., o 2027 m. išliks apie 3,3–3,7 proc. Investicijų augimas nuo 6,5 proc. 2026 m. kris iki 4,8–4,9 proc. 2027 m. dėl baigiamų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansuoti. Prekių ir paslaugų eksporto augimas 2027 m. sulėtės iki 3,2–3,7 proc. dėl Vokietijos ir kitų pagrindinių ES prekybos partnerių ekonominio pasyvumo bei tarptautinės prekybos fragmentacijos. Nepaisant įsipareigojimų mažinti valdymo aparatą, kai kurių ministerijų ir agentūrų išlaidos ekspertinių paslaugų pirkimui padidėdavo, todėl galutinė finansinė nauda biudžetui likdavo nulinė arba neigiama.
Esminės rizikos verslui: darbo užmokestis, darbo našumas ir struktūrinis nedarbas
Darbo užmokesčio ir darbo našumo netvarus atotrūkis
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2026 m. augs 9,0–9,4 proc., o 2027 m. prognozuojamas 6,8–7,2 proc. augimas. Tuo pačiu metu darbo našumo augimas išlieka žemas – vos 2,5 proc. tiek 2026 m., tiek 2027 m. Darbo užmokesčio augimas, viršijantis darbo našumo didėjimą, didina įmonių sąnaudas ir mažina Lietuvos pramonės bei eksportuotojų tarptautinį konkurencingumą.
Struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
Nors užimtųjų skaičius išlieka aukštas (~1,46 mln. gyventojų), o nedarbo lygis siekia 6,7–6,8 proc., laisvų darbo vietų lygis išlieka aukštas, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra viena didžiausių kliūčių verslo plėtrai, ypač regionuose. Lietuvoje neatitikties nedarbas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, nes bedarbių įgūdžiai ir gyvenamoji vieta nesutampa su augančių įmonių poreikiais.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų siūlomi sprendimai Vyriausybei formuojant 2027 m. biudžetą ir priimant strateginius sprendimus
Siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių išlikimą ir konkurencingumą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ragina Vyriausybę ir Seimą priimti šiuos sprendimus:
Darbo užmokesčio ir darbo našumo balanso atkūrimas
Nustatant minimalią mėnesinę algą (MMA) 2027 metams, ji privalo būti griežtai koreliuojama su faktiniu šalies darbo našumo augimu (2,5 proc.). Spartus viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas daro spaudimą privačiam sektoriui, todėl valstybė turi atsargiai planuoti darbo užmokesčio išlaidas. Siūloma sukurti mokestines ir finansines skatinimo priemones įmonėms, investuojančioms į robotizaciją, dirbtinį intelektą ir skaitmenizaciją, siekiant padidinti darbo našumą.
Darbo jėgos pasiūlos užtikrinimas ir struktūrinio nedarbingumo mažinimas
Būtina užtikrinti, kad grįžti į darbo rinką būtų finansiškai patraukliau nei likti už jos ribų. Nedarbo išmokos neturi skatinti nedirbti, todėl siūloma jas mokėti tik tiems, kurie iš darbo išėjo ne savo noru. Valstybės lėšos turėtų būti nukreiptos į greitas ir pramonės poreikius atitinkančias perkvalifikavimo programas. Migracijos politikos priemonės turi atitikti realią ekonomikos situaciją, lanksčiau taikyti kvotų sistemą trūkstamų specialistų pritraukimui. Taip pat siūloma skirti biudžeto lėšas regioninio darbuotojų mobilumo priemonėms ir būsto nuomai, kad darbuotojai galėtų lengviau persikelti ten, kur kuriamos laisvos darbo vietos.
Įmonių konkurencingumo ir investicijų palaikymas nuslopus ES paramai
Nuo 2027 m., sumažėjus ES RRF paramos srautams, siūloma išlaikyti ir išplėsti pelno mokesčio lengvatas technologiniam atsinaujinimui bei investicijoms į MTEP. Siekiant reaguoti į energijos kainų šuolius, numatyti biudžeto mechanizmus ir paramos priemones energijai imlioms pramonės šakoms bei skatinti įmonių nepriklausomą atsinaujinančios energetikos generavimą. Valstybės biudžete numatyti papildomos priemonės ir finansinės garantijos Lietuvos eksportuotojams atveriant naujas rinkas už ES ribų.
Atsakinga ir prognozuojama 2027 m. fiskalinė politika
2027 m. biudžetas turi būti planuojamas atsargiai, neužkraunant verslui naujų mokestinių naštų. Augančios valstybės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai pirmiausia turėtų būti nukreiptos į vietos pramonės, inžinerijos ir statybos sektorių įtraukimą. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai akcentuoja, kad 2027 metai bus didelių išbandymų metai, ir ragina Vyriausybę biudžeto formavimą grįsti ekonomine logika, našumo skatinimu, atsakingu išlaidų planavimu ir glaudžiu dialogu su verslo bendruomene.
