Pastaraisiais metais Kaunas išgyvena tikrą renesansą, įgyvendindamas vieną ambicingą projektą po kito. Naujai atidarytas Kleboniškio tiltas ir netrukus duris atversiantis mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“ – tai tik du pavyzdžiai, iliustruojantys miesto plėtrą. Tačiau, skirtingai nuo to, ką teigia Kauno valdžia, didžioji dalis šių projektų finansuojama ne iš savivaldybės biudžeto, o gaunama parama iš centrinės valdžios, Europos Sąjungos ir privačių investuotojų. Nepaisant to, savivaldybė dažnai nutyli apie šį finansavimą, pabrėždama, kad dabartinė Vyriausybė Kauno nepalaiko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ išanalizavo svarbiausius miesto projektus, siekdamas išsiaiškinti tikrąją jų finansavimo struktūrą.
**Kleboniškio tiltas: strateginė jungtis, finansuojama iš ES ir valstybės biudžeto**
Rugsėjo mėnesį baigtas Alfonso Meškinio tilto, dažniau vadinamo Kleboniškio tiltu, remontas. Šis projektas kainavo įspūdingą sumą – 70 milijonų eurų. Nors tiltu kasdien naudojasi tūkstančiai kauniečių, savivaldybė prie šio projekto finansiškai neprisidėjo. Didžiąją dalį išlaidų padengė „Via Lietuva“ ir Europos Sąjunga.
„Tai yra viena iš karinio mobilumo jungčių, leidžianti mūsų ir sąjungininkų pajėgoms saugiai judėti. Tiltas atitinka aukščiausius standartus“, – teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas, pabrėždamas tilto strateginę svarbą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pridūrė, kad finansavimas gautas ne tik iš ES, bet ir iš bankų solidarumo mokesčio, skirto kariniam mobilumui užtikrinti.
**„Mokslo sala“: mokslo populiarinimo centras su ES parama**
Mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“ planuoja atverti duris lankytojams jau šiais metais. Šio projekto vertė siekia 37,7 milijonų eurų, iš kurių daugiau nei pusę finansuoja ne Kauno miesto savivaldybė. 29 milijonai eurų skirti pastato statybai, o 9 milijonai eurų – ekspozicijai, planetariumui, laboratorijų įrangai ir baldams. Europos Sąjunga dengia 18,2 milijonus eurų, o centrinė valdžia skiria dar 3,7 milijonus eurų.
**Kauno centrinis paštas: kultūros paveldo gaivinimas ES lėšomis**
Dar 2021 metais Kultūros ministerija inicijavo Kauno centrinių pašto rūmų įtraukimą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad pastatas įgijo nacionalinę apsaugą, todėl buvo nuspręsta jį restauruoti. 2022 metais valstybės biudžete buvo numatyta 4,5 milijonai eurų Kauno ir Klaipėdos centriniams paštams. Iš šios sumos 3,5 milijonai eurų skirti pastatams išpirkti, o likusi dalis – skubiausiems remonto darbams. Kultūros ministras Simonas Kairys patvirtino, kad projektui iš viso skiriama daugiau nei 16 milijonų eurų iš Europos Sąjungos fondų.
**Dariaus ir Girėno stadionas: modernus kompleksas su valstybės investicijomis**
Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija buvo sudėtingas procesas. Po nesėkmingos sutarties su Turkijos bendrove „Kayi Construction“, darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“. Po rekonstrukcijos stadione telpa 15 tūkstančių žiūrovų, o visos tribūnos uždengtos stogu. Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 milijonus eurų. Centrinė valdžia skyrė 9,8 milijonus eurų iš valstybės biudžeto.
**Kėdainių tiltas per Nemuną: ambicingas projektas laukiant Vyriausybės paramos**
Planuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną kainuos įspūdingą sumą – 115 milijonų eurų. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad kol kas iš centrinės valdžios negauta jokio finansavimo. Nepaisant to, meras tikisi gauti 10 milijonų eurų paramą iš Vyriausybės.
**„Megos“ viadukas ir Kalvarijų gatvės įsukimas: privačios iniciatyvos prisideda prie infrastruktūros gerinimo**
Šalia prekybos centro „Mega“ esantis viadukas, jungiantis Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, buvo pastatytas privačiomis lėšomis dar 2005 metais. Šiuo metu viadukas rekonstruojamas, o darbus finansuoja AB „Baltic Shopping Centers“, valdanti PLC „Mega“. Kalvarijų gatvės sankryžos rekonstrukciją Kauno rajone finansavo „Etapas group“ ir kitos šalimais veikiančios įmonės, skirdamos 180 tūkstančių eurų.
**Investicijos į sporto infrastruktūrą: valstybės parama Kauno sportui**
Nors Dariaus ir Girėno stadionas sulaukė didžiausio centrinės valdžios dėmesio, kitiems sporto objektams 2020-2025 metais skirta 12 milijonų eurų. Šios lėšos skirtos Žiemos sporto centro statybai, Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimui, Dainavos progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui ir Sporto komplekso (futbolo ir regbio maniežo) įrengimui Europos prospekte.
