Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius teigė, kad vienas veiksmingiausių būdų mažinti nusikalstamumą – atimti iš nusikaltimų gaunamą finansinę naudą. Anot jo, efektyviai veikiantis turto konfiskavimo institutas leistų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti milijonus eurų ir įtvirtinti principą, kad nusikalsti neapsimoka.
Kaip turto konfiskavimas mažintų nusikalstamumą
M. Šalčius, kuris mokslinėje veikloje daugiausia nagrinėja baudžiamąjį procesą, žmogaus teisių apsaugą, turto konfiskavimą ir imunitetus nuo baudžiamosios atsakomybės, teigė, kad nusikalstamumą galima mažinti pirmiausia mažinant jo finansinę naudą – o tai pasiekiama tik turint veiksmingą turto konfiskavimo sistemą.
Pasak teisėjo, tinkamas tokios sistemos veikimas – tiek klasikinio, tiek civilinio turto konfiskavimo – sudarytų prielaidas iš „šešėlio“ ištraukti milijonus. Konkrečios sumos ar termino jis nenurodė. Kartu M. Šalčius pabrėžė, kad konfiskavimo sistemoje visada būtina išlaikyti proporcingumą tarp visuomenės intereso ir konkretaus žmogaus teisių apsaugos – šios pusiausvyros paiešką jis vadina vienu įdomiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinės baudžiamosios teisės uždavinių.
Rengiami įstatymo pakeitimai ir ES direktyva
Teisėjas sakė esąs tarpinstitucinės darbo grupės narys; grupė jau baigė rengti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimus, kurie, jo vertinimu, turėtų geriau įgyvendinti principą „nusikalsti neapsimoka“.
Lietuvoje Civilinio turto konfiskavimo įstatymas galioja nuo 2020 m. liepos 1 d., o naujausia jo redakcija įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d. Šiemet priimtais pakeitimais įstatymas, be kita ko, papildytas nauju 7¹ straipsniu dėl teismo leidimo patekti į teritorijas ir patalpas. Artimiausiu metu Lietuva į nacionalinę teisę turės perkelti ir ES turto susigrąžinimo bei konfiskavimo direktyvos (ES) 2024/1260, priimtos 2024 m. balandžio 24 d., nuostatas – tai padaryti valstybės narės privalo iki 2026 m. lapkričio 23 d.
Kodėl imunitetas nėra asmeninė privilegija
Antra tema, kuriai M. Šalčius skiria daug dėmesio, – imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas imunitetą apibūdino ne kaip pareigūno ar parlamentaro asmeninę privilegiją, o kaip priemonę institucijų nepriklausomumui ir netrukdomam jų funkcijų vykdymui apsaugoti.
Vis dėlto jis perspėjo: kai imunitetas pradedamas suvokti kaip būdas išvengti teisinės atsakomybės, neišvengiamai kyla klausimų dėl lygiateisiškumo principo, o tai jau ne tik baudžiamosios teisės, bet ir konstitucinės kultūros klausimas.
Beveik 23 metai prokuratūroje
Iki tapdamas teisėju M. Šalčius prokuratūroje dirbo beveik 23 metus – pradėjo prokuroro techninio padėjėjo pareigose, o karjerą baigė vadovaudamas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Jis sakė dirbęs su baudžiamosiomis, civilinėmis ir administracinėmis bylomis – nuo elementarių vagysčių iki sudėtingų aplinkosaugos, energetikos ir kultūros paveldo apsaugos klausimų.
Kauno apygardos teismo teisėju M. Šalčius paskirtas prezidento Gitano Nausėdos 2025 m. balandžio 30 d. dekretu. Pasak jo, buvusi prokuroro patirtis padeda geriau suprasti ikiteisminio tyrimo praktiką, tačiau negali lemti teisėjo sprendimo, kuris visada turi būti grindžiamas konkrečios bylos duomenimis ir teisės normomis.
Kodėl teismai turi aiškiau paaiškinti savo sprendimus
M. Šalčius teigė, kad šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje teisėjo vaidmuo neapsiriboja vien sprendimo priėmimu. Teismų autoritetą, jo įsitikinimu, lemia ne vien priimtų sprendimų teisėtumas, bet ir visuomenės pasitikėjimas teisingumo sistema.
Todėl, pasak teisėjo, teismai turi aiškiau paaiškinti procesų bei sprendimų logiką – ypač rezonansinėse bylose, kai matant tik rezultatą gali susidaryti klaidingas įspūdis, esą sprendimai priimami atsietai nuo faktų ar teisės principų. „Teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas kaip vykdomas“, – priminė jis.
