Kauno VI forto paslaptys: archeologai trečią kartą atlieka tyrimus, radiniai stebina
Spalio mėnesio antroje pusėje archeologų komanda, vėl pasirodžiusi K. Baršausko gatvėje, netoli VI forto, sukėlė nemažą susidomėjimą kauniečių tarpe. Vietiniai gyventojai ėmė spėlioti, kodėl kasinėjimų zona plečiasi ir kas slepiasi paslaptinguose „radinių“ maišuose. Šioje Vytauto Didžiojo karo muziejaus valdomoje teritorijoje archeologai dirba jau ne pirmą kartą, ir numatoma, kad jie čia sugrįš ir ateinančiais metais.
„Ar jau žinoma, ką jie ten aptinka? Kasinėjimai vyksta jau antrą savaitę. Tai VI fortas. Praeitą savaitę kaimynas užmetė akį, tai maišuose matėsi kaulai. Šią savaitę vėl pastebėjome, kad jie plečia teritoriją“, – spalio 29 dieną naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė smalsus skaitytojas.
Susisiekus su VI forto valdytoju, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, paaiškėjo, kad archeologiniai kasinėjimai vyksta ne pačioje VI forto teritorijoje, bet greta jos. Vis dėlto, pasak Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialisto Kęsto Vasilevskio, tokie radiniai neturėtų nustebinti, atsižvelgiant į istorines aplinkybes.
„VI forte Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai buvo įkūrę sovietų karo belaisvių stovyklą. Vėliau, nuo 1944 iki 1948 metų, sovietai čia kalino vokiečių belaisvius. Vokiečiai buvo laikomi ne tik pačiame forte, bet ir teritorijoje tarp forto užnugario ir VI forto dešiniojo reduto, K. Baršausko gatvėje. Apytikslė riba būtų tarp „Lidl“ ir „Molo“ parduotuvių. Sovietų karo belaisviai buvo palaidoti bendrame kape už forto parkingo. Greičiausiai, panašiai forto apylinkėse buvo laidojami ir mirę vokiečių belaisviai.
Taip pat norėtume pabrėžti, kad nors forto teritorija, kurioje veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija, yra žinoma kaip vieta, kurioje kasmet aptinkami sovietiniai sprogmenys, jokių žmonių palaikų ar kaulų čia nesame radę“, – portalui teigė K. Vasilevskis.
Kauniečių ir K. Vasilevskio spėjimus patvirtino Kultūros paveldo departamentas (KPD). KPD Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė informavo, kad archeologinius tyrimus prie K. Baršausko gatvės vykdo VšĮ Kultūros vertybių globos tarnyba.
„Tyrimai atliekami pagal archeologinių tyrimų projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių ir Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietų paieškai ir iškėlimui (ekshumavimui) Alytaus, Ignalinos, Kauno, Pagėgių, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybėse 2024 metais“, – teigė KPD specialistė.
Leidimas šiems tyrimams buvo išduotas šių metų birželio 28 dieną.
Tyrimo teritorija bus plečiama
Šiek tiek daugiau apie vykdomus archeologinius tyrimus naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ papasakojo VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos archeologinių tyrimų grupės vadovė Ingrida Čičiurkaitė.
„Tyrimai K. Baršausko gatvėje vykdomi ne pirmą kartą. Mes pradėjome 2017 metais ir į šią vietą grįžome jau trečią kartą. Iki šių metų lapkričio 4 dienos esame iškėlę 61 karo belaisvio palaikus, o iš viso esame iškėlę apie 250 palaikų. Dar apie 40 tokių kapų yra mūsų žinioje“, – sakė I. Čičiurkaitė.
Ji pabrėžė, kad pagrindinis tyrimo tikslas yra tinkamai perlaidoti vokiečių palaikus. „Mūsų tikslas yra iškasti palaikus, kad kariai būtų palaidoti kapinėse, kaip ir pridera – oriai, individualiame kape, o ne užkasti po kelis“, – teigė archeologinių tyrimų grupės vadovė.
Pasak jos, archeologinių kasinėjimų teritorija šiais metais dar gali išsiplėsti, jei neįsikiš šalta žiema.
„Kapinės tęsiasi link medžių, K. Baršausko gatvės ir tolyn į pievą, link Prancūzų gatvės. Stebėsime, ar leis oras mums plėstis. Jei neužšals, galbūt dar šiek tiek plėsimės į pievą (tyrinėti – aut. past.). Viskas priklauso nuo rezultatų ir oro sąlygų“, – apie tolesnį tyrimo planą svarstė I. Čičiurkaitė.
Ji pridūrė, kad visi vokiečių palaikai, kaip ir anksčiau ekshumuoti, bus perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Archeologinių tyrimų grupės vadovė atviravo, kad kauniečiai dažnai domisi šiais kasinėjimais: „Po ilgojo Vėlinių savaitgalio prie kapaviečių radome ir žvakių, ir gėlių.“
Ankstesni tyrimai
Apie anksčiau K. Baršausko gatvėje vykdytus archeologinius tyrimus užsiminė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas. „2017 metais Dianos Antropikaitės atliktame Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo reduto tyrime galima susidaryti aiškesnį vaizdą apie vokiečių belaisvių padėtį ir jų gyvenimą forte bei jo apylinkėse 1944–1948 metais“, – pažymėjo K. Vasilevskis.
Minėtos D. Antropikaitės tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių kapinių vieta buvo nustatyta 2015 metais, o 2016 metais pradėti archeologiniai tyrimai – ekshumavimo darbai. Tuomet dėl kapinių vietoje augusių gausių menkaverčių medžių tyrimų plotas buvo ribotas, tačiau Kauno miesto savivaldybės iniciatyva reduto teritorija buvo išvalyta, o tyrimai vėliau atnaujinti.
Istorinės žinios
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais VI forto teritorijoje veikė vokiečių ir sovietų belaisvių stovyklos. 1941–1943 metais čia buvo kalinami rusų karo belaisviai, 1943–1944 metais – civiliai. 1944–1948 metais forto teritorijoje kalinti vokiečių karo belaisviai ir veikė centrinis lazaretas.
Pasak istoriko Vytauto Tininio, Kaune veikusių lagerių Nr. 390 ir 296 archyviniai dokumentai išliko prasčiausiai. Jau lagerių gyvavimo metu administracinis ir belaisvių apskaitos dokumentų tvarkymas buvo atsainus ir nenuoseklus. Dėl šios priežasties bei galimo vėlesnio dokumentų naikinimo, šiandien mus pasiekė tik nedidelė dalis informacijos apie belaisvių gyvenimo ir darbo sąlygas, lagerių schemas ir kapavietes.
D. Antropikaitės parengtoje tyrimo ataskaitoje, remiantis šaltiniais, pažymima, kad lageris Nr. 390 oficialiai buvo įkurtas 1945 metų spalio mėnesį ir priklausė Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariato (SSRS NKVD) Vyriausiajai plentų valdybai. Šiam lageriui 1945 metų pabaigoje priklausė iki 10 tūkst. karo belaisvių. Lageris turėjo centrinį skyrių Kauno VI forte ir dar 7 skyrius Kauno apylinkėse ir kituose miestuose. VI forte buvo 3184 belaisviai.
Pažymima, kad lageris Nr. 390 buvo vienas prasčiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Anot istorikų, lagerio vadovybė ir darbuotojai nesugebėjo organizuoti belaisvių darbo, sudaryti bent kiek normalesnių buities ir gydymosi sąlygų. Lageryje klestėjo vagystės, machinacijos ir korupcija. Pažymima, kad vadovybė buvo morališkai ir fiziškai degradavusi, o pats lageris buvo labiausiai korumpuotas Lietuvoje. Manoma, kad dėl savo prastos būklės lageris Nr. 390 1946 metų pavasarį buvo uždarytas.
Apytiksliais duomenimis, per lagerio pusės metų veiklos laikotarpį, nuo 1945 metų spalio iki 1946 metų balandžio mėnesio, jame mirė 416 belaisvių.
Šiomis dienomis archeologinius tyrimus vykdantiems specialistams iš tuometinių lagerio patikrinimų žinoma, kad laidojant belaisvius buvo nesilaikoma SSRS NKVD direktyvų ir įsakymų. Minima blogai tvarkoma mirusiųjų registracija, padrikas laidojimas, laidojimo knygose nurodomi išgalvoti kapinių kvadratai ir kapų numeriai, visi mirusieji, net karininkai, laidoti nuogi, laidota po kelis belaisvius viename kape.
Tikslus redute palaidotųjų skaičius nežinomas, tačiau istoriko V. Tininio darbe minima, jog 1952 metais kapinių patikros metu nustatyti 250 kapai. Toks pat skaičius mirusiųjų belaisvių minimas vėlesniame 1959 metų dokumente dėl kapinių likvidavimo.
Anot D. Antropikaitės, 2016 metais tyrimų vietoje apsilankę miesto gyventojai pasakojo, kad kartais vakare į lagerį grįžtantiems belaisviams vietiniai žmonės prie kelio padėdavo lupenose virtų bulvių ar duonos gabalėlių. Gyventojai, prisiimdami asmeninę atsakomybę, galėdavo iš lagerio samdyti belaisvius savo ūkio ar remonto darbams. Taip pat papasakotas vienas atvejis, kaip vietinis gyventojas belaisvį paėmė į savo namus sienų tinkavimo darbams. Tinkavimas esą truko apie pusmetį, kad tuo metu belaisvis galėtų geriau pavalgyti.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudodami spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
