Širdies sveikata ir kava: kiek puodelių iš tiesų naudinga? Kardiologo įžvalgos
Profesorius Raimondas Kubilius, žinomas kardiologas ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, dažnai pasirodo žiniasklaidoje, dalindamasis patarimais apie širdies ligų prevenciją. Ar pats profesorius laikosi savo rekomendacijų? Ir ką jis mano apie naujausius tyrimus, atskleidžiančius teigiamą kavos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai?
R. Kubilius pripažįsta, kad stresas yra neišvengiamas, tačiau jis išsiugdė įprotį prieš miegą atsikratyti visų rūpesčių. „Stengiuosi vakarais atsiriboti nuo darbų, nes prieš keletą metų sužinojau, kad žmonių, kurie miega mažiau nei 6 valandas, kraujagyslės patiria stresą, dėl kurio gali formuotis aterosklerozinės plokštelės. Be to, tokie žmonės kitą dieną suvartoja apie 400 kcal daugiau“, – teigė profesorius Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“.
Gydytojas atskleidė, kad šiais metais užsibrėžė tikslą kasdien nueiti bent 5 kilometrus. Kol kas jam pavyksta to laikytis, dažniausiai vaikščiodamas vakarais po darbo. Tai ne tik padeda pasiekti reikiamą žingsnių skaičių, bet ir padeda išvalyti mintis.
Profesorius akcentuoja, kad bet kokį naują įprotį reikia pradėti formuoti palaipsniui. Pavyzdžiui, galima nuspręsti kasdien lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Net ir toks mažas pasirinkimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Laidos metu R. Kubilius atsakė į klausimą apie savo amžių ir kraujo spaudimą. Jis atskleidė, kad rugsėjį jam sukako 50 metų, o kraujo spaudimas yra normos ribose.
„Žinoma, norėčiau sportuoti daugiau ir būti fiziškai aktyvesnis, bet stengiuosi surinkti reikiamą žingsnių skaičių, vengti tam tikrų produktų ir kažko atsisakyti. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neturiu pagundų. Bet tai yra nuolatinė kova. Vakar sutikau pacientą, kuris džiaugėsi, kad jau 4 dienas nerūko elektroninės cigaretės. Tačiau netrukus pamačiau jį valgantį keptą duoną. Jis paaiškino, kad metęs rūkyti, jaučia poreikį saldumynams ir sūriam maistui. Aš jį suprantu, vienas dalykas kompensavo kitą“, – pasidalijo gydytojas kardiologas.
Rūkymas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms. Pasak profesoriaus, Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad pacientams, patyrusiems miokardo infarktą sulaukus 70 metų ir vėliau metusiems rūkyti, tai suteikia didesnę naudą nei kai kurių vaistų nuo širdies ligų vartojimas.
„Pagrindinės Europos kardiologų draugijos rizikos vertinimo skalės atsižvelgia į viršutinį arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, amžių ir rūkymą. Vien rūkymas priskiria žmogų didesnės rizikos grupei, o metimas rūkyti iš karto žymiai sumažina riziką“, – pabrėžė R. Kubilius.
Kava iš tiesų gali būti naudinga sveikatai. Neseniai JAV Tulano universiteto atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojami daugiau nei 40 tūkstančių suaugusiųjų duomenys nuo 1999 iki 2018 metų, parodė, kad kavą rytais geriantys žmonės turi 31% mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie kavos negeria.
„Tai labai įdomi tema, ir svarbu pabrėžti keletą aspektų. Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Kofeinas yra nutraceutikas, biologiškai aktyvi medžiaga, turinti papildomos naudos sveikatai. Prieš trejus metus Lenkijos mokslininkai pradėjo tyrimą, kuriame analizavo įvairių nutraceutikų poveikį širdies raumeniui pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Vienas iš analizuotų nutraceutikų buvo kofeinas. Nors tuo metu nebuvo nustatyta jokio tiesioginio neigiamo ar teigiamo poveikio, tai paskatino mus domėtis kava ir kofeinu“, – teigė R. Kubilius.
Paaiškėjo, kad kofeinas teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas. Kava mažina šlapimo rūgšties kiekį, kuris yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Taip pat pastebėta, kad kavą vartojančioms moterims mažėja kaulų retėjimo rizika. Kavos mėgėjai rečiau serga Parkinsono liga, o kava gali turėti priešvėžinių savybių.
Tulano universiteto tyrime dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: nevartojantys kavos, geriantys kavą visą dieną ir geriantys kavą tik iki pietų.
„Tyrimas parodė, kad tiek rytinis, tiek viso dienos kavos vartojimas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį į tuos, kurie kavą gėrė ryte, nes jų rezultatai buvo dar geresni. Išsiaiškinta, kad ryte, kai žmogus pabunda, aktyvuojasi jo simpatinė nervų sistema, o kavos stimuliacija sinchronizuojasi su šiuo procesu. Vakare simpatinė nervų sistema pradeda lėtėti, todėl atsiranda mieguistumas“, – aiškino gydytojas kardiologas.
Kava, vartojama visą dieną, gali per daug aktyvuoti simpatinę sistemą ir išbalansuoti miego ir poilsio režimą. Kofeinas slopina melatonino sintezę, todėl daugiau kavos vartojantys žmonės gali prasčiau miegoti.
„Kita vertus, Ikarijos salos Graikijoje gyventojai garsėja ilgaamžiškumu, nors suvartoja iki 400–500 ml kavos per dieną. Tačiau jie ją geria rytais. Taigi, moksliniai duomenys yra palankūs kavos mėgėjams, ypač jei kava geriama iki pietų“, – reziumavo R. Kubilius.
Plikyta kava gali didinti cholesterolio kiekį. Be kofeino, kavoje yra dar bent 100 aktyvių medžiagų, įskaitant polifenolius, kurie teigiamai veikia organizmą. Tyrimai taip pat rodo, kad kavos mėgėjai rečiau serga onkologinėmis ligomis. Gydytojas kardiologas rekomenduoja, jei įmanoma, rinktis filtruotą kavą, o ne plikytą, nes plikytoje kavoje lieka daugiau sterolių, kurie didina cholesterolio kiekį.
Manoma, kad per dieną rekomenduojama išgerti 2–3 puodelius kavos, todėl svarbiausia – saikas.
