Kazbėjų tiltas per Vokės upę – vienas iš nedaugelio išlikusių plieninių santvarinių tiltų Vilniuje, pastatytas apie 1935 m. kaip jungtis, kertanti Senąjį Gardino plentą. Dėl avarinės būklės nuo 2018 m. jis buvo uždarytas ir skirtas tik pėsčiųjų bei dviračių eismui ir nors iš pradžių planuota statyti naują gelžbetoninį tiltą, vėliau priimtas sprendimas atlikti kapitalinį remontą, išsaugant esančias konstrukcijas. Tai lėmė, kad darbai neapsiribojo standartiniu remontu – teko spręsti išskirtinius paveldosaugos, technologinius ir logistinius iššūkius. Tilto kapitalinio remonto darbus rangos darbu atliko UAB „YIT Lietuva“, projekto vertė – 1,124 mln. eurų.
Tilto ilgis – 36 m, konstrukcinė schema – vieno tarpatramio, dvitrapė santvara su mediniu važiuojamosios dalies paklotu. Prieš rekonstrukciją tiltas buvo vertingas ne tik kaip eismo infrastruktūros elementas, bet ir kaip kultūros paveldo objektas – gyventojų ir visuomenininkų pastangomis, jis buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Konstrukcijoje išliko Antrojo pasaulinio karo žymių: deformuoti turėklai, kulkų pėdsakai ant plieno elementų.
„Kazbėjų tiltas yra išskirtinis ne tik technine, bet ir kultūrine prasme. Derinome modernias technologijas su tarpukario sprendimais – kai kurias konstrukcijas teko gaminti rankiniu būdu. Tokie sprendimai reikalauja laiko, bet tik taip galima sukurti autentišką ir ilgaamžį statinį, kuris išliktų ateities kartoms“, – sako „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Projektavimas ir pasiruošimas
2022 m. pradėtas kapitalinio remonto techninis projektavimas, o 2024 m. pavasarį – rangos darbai. Pagrindiniai darbų tikslai: restauruoti tilto santvaras, pakeisti apatinę konstrukcijos dalį, atstatyti medinį paklotą, įrengti naujus deformacinius pjūvius, sustiprinti atramas ir pamatus, įrengti inžinerinius tinklus bei apšvietimą.
Paruošiamųjų darbų metu spręsti klausimai dėl želdinių – pakartotinai įvertinus situaciją, buvo pakeistas medžių šalinimo planas. Vienos 92 cm skersmens juodosios tuopos nuspręsta neliesti, o vietoje nupjautų medžių Ukmergės plente atsodinta 20 naujų medelių.Tuo pat metu „YIT Lietuva“ iš naujo suprojektavo ir įrengė laikiną pėsčiųjų tiltą – jo trasa buvo pritaikyta prie esamų ir suprojektuotų naujai įrengiamų kabelių bei atsižvelgta į pėsčiųjų saugumą dėl statybinės technikos srautų. Laikinas tiltas darniai įsiliejo į aplinką, o jo sprendimas sulaukė daug teigiamų gyventojų ir Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimų.
Konstrukcijų demontavimas ir restauracija
Tilto konstrukcijos demontavimas buvo vienas iš sudėtingiausių etapų. „YIT Lietuva“ vertino du variantus: ardyti konstrukciją dalimis arba kelti visą santvarą kaip vieną elementą. Atsižvelgus į technines rizikas (ypač dėl apatinės dalies korozijos) ir logistikos galimybes, pasirinktas antrasis variantas. Tiltas buvo pakeltas kranu, kurio keliamoji galia siekė 500 tonų, naudojant aštuonis iš anksto numatytus pakėlimo taškus su papildomomis sijomis apkrovai paskirstyti. Po to santvaros buvo sunkvežimiais išgabentos į „Steel Bridge“ gamyklą Kretingoje, kur buvo pradėta jų restauracija.
Gamykloje atliktas konstrukcinių elementų valymas, smėliavimas ir detalus defektavimas. Plieninės santvaros buvo tikrinamos kartu su techninės priežiūros atstovais ir projektuotojais. Plokštelės, kurių storis buvo suplonėjęs daugiau nei 2 mm, pakeistos naujomis, o visos likusios tinkamos naudoti detalės išsaugotos. Restauruotos santvaros buvo surenkamos bandomajame surinkime, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas galutinei montavimo operacijai objekte. Naujos apatinės konstrukcijos sijos buvo gaminamos rankiniu būdu.
Netikėti radiniai ir paveldosauga
Nukėlus tiltą, „YIT Lietuva“ atrado dar kelis istorinius elementus, būdingus tarpukario tiltų inžinerijai – po keturias 3 metrų gylio angas abiejose tilto atramose – jos buvo skirtos tiltui susprogdinti karo atveju. Atliekant remontą angos buvo užbetonuotos.
Dar vienas netikėtas atradimas – po sena asfalto danga „YIT Lietuva“ aptiko istorinį akmeninį grindinį, kurį kartu su paveldosaugininkais nuspręsta išsaugoti ir eksponuoti. Dėl to darbus teko stabdyti keturiems mėnesiams: reikėjo koreguoti projektinius sprendimus, perprojektuoti lietaus nuotekų sistemą. Buvo nuspręsta pritaikyti naują grindinio klojimo technologiją – grindinys klotas pagal istorinį principą, derinant jį su naujomis technologijomis: kiekvienas akmuo remiasi į tris taškus, viršus – siauresnė plokštuma, danga skandinama į betoną, įrengiant deformacinius pjūvius.
Važiuojamosios dalies paklotui atkurti naudotos istorinės nuotraukos. Numatyta naudoti ąžuolinius tašus, ilgis – 6,8 m. Kadangi tokios medienos Lietuvoje nebuvo, teko laukti specialiai gamintų ruošinių. Mediena klota eglutės raštu – taip, kaip buvo sumontuota ir senojoje tilto versijoje.
Tilto grąžinimas, bandymai ir rezultatas
Po restauracijos tiltas buvo grąžintas į objektą ir surinktas toje pačioje aikštelėje, kurioje buvo išardytas. Autentiškos santvaros ir nauja apatinė konstrukcija turėjo susijungti be korekcijų, nes šiame etape bet kokios paklaidos būtų reiškusios žalą jau įrengtoms konstrukcijoms.
Galiausiai įrengtas ir naujas tilto architektūrinis apšvietimas. Aplink tiltą sumontuoti RGBW šviestuvai su lieto aliuminio profiliais, su poliuretano danga, atsparia vandeniui, UV spinduliuotei ir aplinkos taršai. Santvarų apšvietimui numatyti šviestuvai, vėduoklės principu skleidžiantys šviesos srautą 180 laipsnių kampu. Apšvietimo spalvas galima keisti – tai leidžia savivaldybei derinti šviesas prie proginių miesto nuotaikų.
Prieš grąžinant tiltą eksploatacijai, UAB „INHUS“ atliko bandymus pagal iš anksto parengtą programą – skaičiavimo modelyje įvertintos tilto nuolatinės apkrovos ir kintamoji bandymo apkrova, buvo atlikta teorinė tilto elgsenos analizė. Devyniems statiniams bandymams naudota trijų triašių savivarčių kombinacija (bendra masė – 58 t), o dinaminiai bandymai atlikti važiuojant 10, 20 ir 30 km/h greičiais per tilto vidurį ir šonus, taip pat per dirbtinę 50 mm kliūtį. Galiausiai konstrukcijos svyravimai vertinti šokinėjant žmonėms ant perdangos. Visais atvejais konstrukcija atitiko projektines apkrovas – leidžiamas greitis tiltu: iki 30 km/h, svoris – iki 5 t.
Naudojimui tiltas vėl atvertas šių metų rugpjūtį. Remontuojant tiltą išsaugotos originalios santvaros, atkurta medinė važiuojamoji dalis, eksponuotas senasis grindinys, sumontuotas architektūrinis apšvietimas. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip galima įgyvendinti kompleksinį inžinerinį projektą, derinant paveldosaugos principus ir šiuolaikinius, techniškai pagrįstus sprendimus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
