Ar keturių darbo dienų savaitė gali lemti degradaciją?
Vis dažniau viešojoje erdvėje diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę. Keturių darbo dienų savaitė sulaukia tiek palaikančių, tiek skeptiškų nuomonių. Patyrę verslininkai įspėja, kad pernelyg daug laisvo laiko gali turėti neigiamų pasekmių visuomenei. Esą laisvadieniai skatintų ne produktyvumą, o nuobodulį, kuris galėtų virsti žalingais įpročiais.
Laisvalaikis – produktyvus ar pražūtingas?
Vienas iš argumentų prieš tokį darbo modelį yra žmonių polinkis ieškoti lengvų pramogų. Anot verslininkų, pradžioje laisvas laikas galėtų būti skiriamas kultūriniams renginiams. Tačiau ilgainiui, stokojant prasmingos veiklos, dalis visuomenės galėtų pasukti į alkoholio ar kitų svaigalų vartojimą. Tai padidintų socialines problemas ir prarastą darbo motyvaciją.
Rytai dirba, Vakarai ilsisi
Ekspertai pabrėžia ir globalią konkurenciją. Kol Vakarų šalys ieško būdų, kaip suteikti daugiau laisvalaikio, Azija stiprina savo ekonomiką. Ten dažnai dirbama šešias dienas per savaitę, todėl pasiekiami spartesni rezultatai. Tiesa, toks darbo krūvis taip pat turi neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. Tačiau pusiausvyros paieškos Europoje dažnai virsta socializmo eksperimentais, kurie gali mažinti konkurencingumą.
Kompetencijų nykimo grėsmė
Dar viena problema – specialistų trūkumas. Jei gamyklos ir technologijų centrai užsidarytų, po kelių dešimtmečių jų atkurti būtų neįmanoma. Jaunoji karta prarastų praktinius įgūdžius, o darbo vietos iškeliautų į kitas šalis. Taip visuomenė rizikuoja tapti tik vartotojų, o ne kūrėjų bendruomene.
Ekonomikos nuosmukio scenarijus
Verslininkai įžvelgia, kad pernelyg greitai įgyvendinus trumpesnę darbo savaitę, gali prasidėti ekonomikos stagnacija. Kai žmogus neturi darbo ir nebekuria vertės, jis tampa priklausomas nuo importuotų prekių. Tokia priklausomybė ilgainiui mažina šalies savarankiškumą ir skatina revoliucinius procesus.
Ar yra vidurio kelias dėl keturių darbo dienų savaitės?
Specialistai sutinka, kad darbuotojams reikia poilsio. Vis dėlto keturių dienų darbo savaitė gali būti rizikingas eksperimentas. Kai kurios šalys išbando šį modelį tik atskirose įmonėse, siekdamos įvertinti realius rezultatus. Galbūt tinkamas sprendimas slypi ne trumpinant darbo laiką, o efektyvinant darbo procesus.
DUK
Ar keturių dienų darbo savaitė gali pagerinti produktyvumą?
Kai kuriose įmonėse trumpesnė savaitė padidino efektyvumą, tačiau tai priklauso nuo darbo srities.
Ar trumpesnis darbo laikas sumažina streso lygį?
Dalis darbuotojų jaučiasi labiau pailsėję, tačiau kitiems tenka atlikti daugiau užduočių per trumpesnį laiką.
Ar Lietuva pasiruošusi tokiam pokyčiui?
Ekspertai teigia, kad dar ne. Pirmiausia reikia spręsti produktyvumo, inovacijų ir specialistų trūkumo klausimus.
Kokios galimos rizikos?
Didėjantis nedarbas, kompetencijų praradimas, augančios socialinės problemos.
