Keturių dienų darbo savaitė

Keturių dienų darbo savaitė – ar Lietuva pasirengusi produktyvumo revoliucijai?

Keturių dienų darbo savaitė – darbingųjų laikotarpių sutrumpinimas ir darbo organizavimo pertvarka – pastaraisiais metais tapo vis aktualesnė. Dalis verslo lyderių, politikų ir darbuotojų žada, kad tai galėtų tapti raktu į didesnį darbo efektyvumą, geresnę savijautą ir sveikesnį darbo bei asmeninio gyvenimo balansą. Visgi tokia reforma kelia daug klausimų: ar ji įmanoma be darbo kodekso pakeitimų? Ar Lietuva tam pasiruošusi? Apžvelkime.

Dabartinė situacija Lietuvoje

Pagal Lietuvos Darbo kodeksą, galimybė susiderėti dėl trumpesnės darbo savaitės egzistuoja jau dabar – be įstatymų keitimo. Darbdaviai gali taikyti individualius darbo režimus, pavyzdžiui, 4 dienas po 10 valandų, arba 32 valandų darbo savaitę tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų viešajame sektoriuje. Kai kurios įmonės – tokios kaip „Vilniaus šilumos tinklai“ – jau eksperimentuoja su trumpesne darbo savaite privatiame sektoriuje. Tai rodo, kad teisinis pagrindas ji įgyvendinti iš esmės yra.

Visgi ši praktika taikoma tik vienai darbuotojų grupių – tėvams viešajame sektoriuje – o privatus sektorius kol kas dažniausiai laikosi tradicinės penkių dienų praktikos.

Darbo viešoje erdvėje: nuomonės ir gyventojų poreikiai

LRT atliktos apklausos duomenys rodo, kad 63 % respondentų keturių darbo dienų savaitę norėtų, jei atlyginimas liktų toks pat. Šią galimybę labiau palaiko jaunesni nei 50 metų asmenys, gyventojai miestuose, dirbantieji su aukštomis šeimos pajamomis, specialistai, darbininkai, besimokantys jaunuoliai ir tėvai su mažais vaikais (75 %. Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir dirbantys valstybiniame sektoriuje yra labiau skeptiški.

Tai rodo – palaikymas yra, bet vertybinis iššūkis tarp skirtingų demografinių grupių.

Tarptautinės tendencijos ir rezultatai

1. Islandija: 2015–2019 m. vykdytose pilotinėse programose, kuriose dalyvavo ~2 500 darbuotojų, darbo laikas sumažintas iki ~35–36 val./sav., o atlygis – ne mažėjo. Rezultatai: geresnė savijauta, mažesnis stresas, puikūs darbo–gyvenimo balanso rodikliai, o produktyvumas išliko toks pat arba padidėjo Vikipedija.
2. Jungtinė Karalystė: 2022 m. pilotas, kuriame dalyvavo 61 įmonė (~2 900 darbuotojų). 1,4 % augimas įmonių pajamose, mažiau prastovų, mažesnės darbuotojų kaitos ir 92 % įmonių planavo tęsti keturių dienų modelį; 30 % žadėjo padaryti jį nuolatiniu.
3. Microsoft Japonija: 2019 m. laikinas modelis su darbo dienų sumažinimu ir susitikimų auditorijos apribojimu – 23 % elektros sąnaudų taupymas, 40 % produktyvumo padidėjimas Vikipedija.
4. Ispanija (Valensija): testinė programa – dauguma įmonių planuoja tęsti: 97 % darbuotojų mano, kad keturių dienų savaitei turėtų būti nuolatinė; beveik pusė pranešė apie produktyvumo augimą, 86 % – ketina tęsti modelį World Economic Forum.
5. „100-80-100“ modelis (dirbi 80 % laiko, gauni 100 % atlyginimo ir pasieki 100 % produktyvumo): ypač populiarus Vokietijos pilotuose – 73 % įmonių planuoja pasilikti prie šio modelio Redditapa.org.

Pagrindiniai privalumai

• Mažesnis stresas, geresnė sveikata: JK tyrime dalyvavusių įmonių darbuotojai patyrė mažiau perdegimo, streso, geresnę miego kokybę Health; Ispanijos programos dalyviai turėjo geresnę fizinę ir psichinę savijautą bei mažesnį CO₂ pėdsaką World Economic Forum.
• Produktųaugimas arba išlaikymas: Microsoft Japonija – 40 %; JK – augimas 1,4 % įmonių pajamose, kai kurios netgi virš 34 % AP NewsWIRED.
• Darbuotojų įsitraukimas: JK – 92 % įmonių ketina tęsti modelį, 30 % planuoja padaryti nuolatiniu AP NewsWIRED; Belgijoje – 75 % darbuotojų teigia, kad tai pageidautina, 59 % – kad ir darbdaviai tai galėtų priimti euronews.
• Lyčių lygybės ir šeimos palaikymas: JK tyrimai atkreipė dėmesį, kad tėvai labiau užsiima vaikų priežiūra, sumažėja išlaidos ikimokykliniam ugdymui WIRED.

Rizikos ir rūpesčiai

Ne visi sektoriai gali prisitaikyti: Klientų aptarnavimas, sveikatos priežiūra – darbas turi tęstis visą savaitę, todėl modelis ne visada pritaikomas visuose sektoriuose

Didesnė darbo intensyvumas ir pervargimas: Ilgesnės dienos gali kelti stresą. JK patirtis: kai kurios įmonės (pvz., Allcap, Asda) atsisakė keturių dienų savaitės dėl darbuotojų nuovargio; bendras spaudimas klientams ir laiko valdymo iššūkiai – pastebimi Times.

Logistikos ir klientų aptarnavimo iššūkiai: Ne visur įmanoma užtikrinti nepertraukiamą aptarnavimą; gali kilti papildomų kaštų stratifikavimo arba pamainų samdymui Financial Times.

Reikalingos investicijos: Technologijos, darbuotojų perkvalifikavimas ir darbo procesų peržvelgimas – būtinos norint sėkmingai įgyvendinti modelį. JK verslai išleido papildomai, bet dažniausiai tai pasiteisino Financial Times.

Išvados ir rekomendacijos Lietuvai

1. Bandomieji projektai
Reikėtų inicijuoti pilotus įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, gamyba, biurai, sveikatos sektorius, besitelkiant savivaldybėms, verslui ir akademinei bendruomenei.

2. Tyrimai ir stebėsena
Kiekviename pilote reikia matuoti tiek darbo našumą, tiek darbuotojų sveikatą, bendrą gerovę, klientų aptarnavimo kokybę, finansinius rodiklius.

3. Subalansuoti darbo intensyvumą
Nepakanka sutrumpinti darbo dienų – būtina optimizuoti procesus, susitikimus, skaidrumą.

4. Lankstumo garantavimas
Nereikia griežtai įvesti keturių dienų modelio vienodai visiems. Svarbu suteikti galimybę pasirinkti darbuotojui, derėti su darbdaviu, testuoti.

5. Lygiavertiškumas viešajame ir privačiame sektoriuje
Viešasis sektorius jau suteikia galimybę trumpesnės savaitės – verta skatinti ir privatų sektorių imtis iniciatyvų per paskatas ar viešąją diskusiją.

Keturių dienų darbo savaitė – istoriškai drąsi, tačiau šiandien jau pagrįsta satistika ir sėkmingų įgyvendinimo pavyzdžių koncepcija. Islandijos, JK, Japonijos, Ispanijos ir kitų šalių patirtys rodo, kad gerai suplanuotas modelis gali padidinti produktyvumą, sumažinti stresą, pagerinti darbo–gyvenimo balansą, netgi skatinti lyčių lygybę ir tvarumą.

Lietuvai ši idėja jau dabar yra prieinama – darbo kodeksas leidžia eksperimentuoti. Tačiau kol kas pilno masto iniciatyvų trūksta. Gyventojų nuomonės rodo stiprų palaikymą jaunų, miestų gyventojų ir aukštas pajamas turinčių grupių tarpe, bet skeptiškumas tarp vyresnių, aukštąjį išsilavinimą turinčių ir viešojo sektoriaus darbuotojų vis dar juntamas.

Todėl siūlomas kelių etapų modelis: pradėti su pilotais, analizuoti rezultatus, viešinti naudą, leisti laipsniškai prisitaikyti įmonėms. Tokiu būdu keturių dienų darbo savaitė gali tapti ne „svajone“, o protingu, praktišku žingsniu geresniam darbui ir gyvenimui.

D.U.K. apie keturių dienų darbo savaitę