Klaipėdoje viena po kitos užsidaro maitinimo įstaigos, o artimiausiu metu padėtis dar blogės, teigia Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas. Jo vertinimu, išsilaikyti daugiausia galimybių turės šeimų valdomos bei pigesnį ir greitai paruošiamą maistą siūlančios vietos.
Restoranus spaudžia išaugusios sąnaudos ir darbuotojų trūkumas
J. Tubino teigimu, Klaipėdos maitinimo verslui kenkia ne tik didėjančios išlaidos, bet ir vietos gyventojų įpročiai. Klaipėdiečiai esą dažniau renkasi susitikimus namuose ar pas draugus, o vasarą maistą kepa lauke, užuot valgę restoranuose.
Asociacijos prezidentas taip pat išskyrė panaikintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina, kad maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus su alkoholiniais gėrimais susijusią dalį, taikytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas galiojo iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
J. Tubinas, remdamasis įmonių informacijos portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, tvirtina, kad dar prieš lengvatos panaikinimą daugumos restoranų pelningumas nesiekė 10 proc. arba siekė tik šią ribą. Todėl, jo vertinimu, išaugusi mokestinė našta dalį verslų pavertė nuostolingais.
Prie įstaigų užsidarymo, pasak asociacijos vadovo, prisideda ir didinama minimali alga, brangstantys produktai, infliacija bei darbuotojų trūkumas.
Geriausiai išsilaikys šeimų valdomos maitinimo vietos
J. Tubinas prognozuoja, kad maitinimo verslas Klaipėdoje vis labiau primins šeimos amatą. Daugiau galimybių išlikti turės įstaigos, kuriose patys savininkai ir jų artimieji dirbs neskaičiuodami savo darbo valandų.
Gerokai sunkesnė padėtis laukia verslų, kuriems būtina samdyti darbuotojus. Asociacijos prezidento vertinimu, dabartinėmis sąlygomis tokioms įstaigoms sėkmingai veikti bus sudėtinga.
Jis taip pat mano, kad uostamiestyje toliau klestės pigesnio ir greito maitinimo vietos – valgyklos, kebabinės bei burgerinės.
Kaip sėkmingo tinklinio restorano pavyzdį J. Tubinas nurodė „Grill London“. Pasak jo, šio tinklo klientai yra pripratę prie siūlomo skonio, kainų ir maitinimo modelio.
Tinklui padeda ir pasirinktos vietos, kuriose nuolat juda daug žmonių: didžiųjų Lietuvos miestų prekybos centrai „Akropolis“ bei gausiai lankoma Turgaus gatvė Klaipėdoje.
Maitinimo įmonių skolos per metus išaugo 28,9 proc.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vertinimu, 2026 metų vasara Palangos, Klaipėdos ir Neringos verslams apskritai buvo gana gera: bendra jo sistemoje ir „Sodroje“ fiksuota skolų suma beveik nepasikeitė. Vis dėlto iš nagrinėtų sričių labiausiai išsiskyrė maitinimo sektorius.
Rugpjūčio 31 dienos duomenimis, pajūrio maitinimo įmonių skolos per metus išaugo 28,9 proc. Vasaros pabaigoje maitinimo, prekybos, pramogų ir apgyvendinimo srityse trijuose pajūrio miestuose veikė 5 409 įmonės – 6,1 proc. daugiau negu prieš metus.
Skolų turėjo 15,9 proc. analizuotų įmonių, kai prieš metus jų dalis siekė 16,5 proc. Per metus pajūrio bendrovių skolos „Creditinfo Lietuva“ sistemoje padidėjo 9,2 proc., tačiau bendra skola „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 15-osios į bankrutuojančios įmonės būseną perėjo 22 pajūrio bendrovės – 12 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis pabrėžė, kad maitinimo verslų skolų augimo negalima sieti vien su PVM lengvatos panaikinimu. Jo teigimu, rezultatams taip pat galėjo turėti įtakos sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai.
