Farologas, VšĮ „Aido švyturiai“ direktorius Aidas Jurkštas teigia, kad restauruotas Klaipėdos švyturys tapo „biurokratų įkaitu“ – valstybė į jo tvarkybą investavo apie 150 tūkst. eurų, darbai baigti 2025 m. vasarį, tačiau visuomenei pažadėtas pažintinis lankymas taip ir neprasidėjo. Kaltinimai suskambo garsiau po birželio incidento, kai viešoje gatvėje švyturį fotografavusio Vokietijos piliečio uosto įmonės apsauga pareikalavo ištrinti nuotraukas; Susisiekimo ministerija į farologo raštus atsakė tik 2026 m. rugpjūčio 17 d.
Sutvarkytą švyturį uždarė dėl „geopolitinių priežasčių“
Tvarkybos darbai truko beveik metus, tačiau sprendimu objektas liko visiškai uždarytas. Toks sprendimas motyvuotas „geopolitinėmis priežastimis“ ir šalia esančių uosto strateginių įmonių sauga. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo 2025 m. rugpjūtį nurodė, kad tokias rekomendacijas pateikė Vyriausybė ir Krizių valdymo centras, nes aplink švyturį veikia naftos objektai, terminalai ir vyksta pavojingų krovinių operacijos.
Pasak A. Jurkšto, istorinė švyturio kalva buvo išdraskyta, privažiavimas panaikintas, o teritorija aptverta aklinomis tvoromis. Nors objektui suteikta Kultūros paveldo departamento apsauga ir jis įtrauktas į kultūros vertybių registrą, svarbiausia švyturio dalis – istorinis žibintas su Frenelio lęšiais – buvo išmontuota ir oficialiai perduota saugoti Lietuvos jūrų muziejui. Burių g. 9 stovintis švyturys uždegtas 1796 m. rugsėjo 1 d. ir yra vienas seniausių šiaurės rytinės Baltijos jūros pakrantės švyturių, o jo ugnis kyla 44 m virš jūros lygio.
Apsaugos darbuotojai liepė vokiečiui ištrinti telefono nuotraukas
2026 m. birželio 6 d. Vokietijos pilietis André Kroboth, tarptautinėje švyturių bendruomenėje pripažintas švyturių ambasadorius, stovėdamas viešajame kelyje Burių gatvėje už aptvertos uosto teritorijos ribų, telefonu fotografavo Klaipėdos švyturį. Prie jo pribėgo privačios AB „KN Energies“ apsaugos darbuotojai ir pakeltu tonu pareikalavo nedelsiant ištrinti visas nuotraukas iš asmeninio telefono. Siekdamas išvengti konflikto, svečias reikalavimą įvykdė, o grįžęs namo apie įvykį prabilo viešai tarptautiniu lygmeniu.
Birželio 18 d. A. Jurkštas įvykį paviešino savo „Facebook“ paskyroje, o gavęs oficialų vokiečių turisto įgaliojimą atstovauti jo interesams, liepos 4 d. pradėjo teisinį tyrimą ir išsiuntė oficialius raštus uosto struktūroms bei Susisiekimo ministerijai.
Uosto direkcija pripažino, kad reikalauti trinti nuotraukas nederėjo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija oficialiame rašte nurodė: „Jeigu asmuo yra už aptvertos teritorijos ribų ir fotografuoja tik viešai matomą švyturį, vien šis faktas savaime nėra uosto režimo pažeidimas, o apsaugos darbuotojas neturėtų reikalauti ištrinti nuotraukų“. Direkcija taip pat atskleidė, kad kasdienį režimą šioje zonoje nustato sklypą besinuomojanti AB „KN Energies“.
Ši bendrovė, iki 2024 m. vadinta „Klaipėdos nafta“, yra valstybės kontroliuojama – Energetikos ministerijai priklauso 72,47 proc. akcijų – ir Klaipėdos uoste valdo Suskystintų gamtinių dujų terminalą bei naftos produktų krovos terminalą.
„KN Energies“ pažadėjo ateityje kviesti policiją
Po farologo paskelbto ultimatumo dėl pusantro mėnesio trukusio vilkinimo Susisiekimo ministerija atsakė tik rugpjūčio 17 d. Jos rašte nurodyta, kad „KN Energies“ oficialiai pažadėjo: ateityje analogiškose situacijose „apsaugos darbuotojai patys nuotraukų trinti nereikalaus, o kvies policijos pareigūnus“.
A. Jurkštas tokį paaiškinimą vadina „teisiniu idiotizmu“ ir tiesioginiu pripažinimu, kad birželio 6 d. privati apsauga neturėjo jokios teisinės teisės viešoje gatvėje reikalauti naikinti duomenis užsieniečio telefone. Jo teigimu, pažadas kviesti policiją atveria dar didesnį absurdą, nes Lietuvos policija neturi jokio teisinio pagrindo priversti viešoje gatvėje teisėtai stovintį turistą ištrinti kultūros paveldo nuotraukas. Lietuvos teisės aktai apsaugos darbuotojui tokios teisės nenumato: fotografuoti viešoje vietoje nedraudžiama, o ribojimai siejami tik su asmens teise į atvaizdą, garbę ir orumą, ne su pastatų fotografavimu.
Skundai keliauja Policijos departamentui ir Seimo kontrolieriui
Farologas žada bylą užbaigti iki galo. Rugpjūčio 18 d. institucijoms išsiųsti teisiniai priminimai, o nesulaukus išsamių atsakymų dėl konkrečių apsaugos darbuotojų atsakomybės skundai bus teikiami Policijos departamentui. Ministerijos atsakymų vilkinimą siūloma perduoti vertinti Seimo kontrolieriui dėl biurokratizmo.
Incidentas įvyko tuo metu, kai Klaipėdos uostas viešai stiprina saugumą: 2026 m. rugpjūtį uosto direkcija pranešė apie veiklą pradėjusį Saugumo operacijų centrą ir modernizuotą laivų eismo stebėjimo sistemą, o uosto generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžė, kad „negalime atskirti fizinio ir kibernetinio atsparumo“. Uostas sukuria apie 6 proc. Lietuvos BVP ir laikomas kritiniu logistikos koridoriumi sąjungininkams krizių atveju.
„Švyturiai privalo šviesti ir telkti bendruomenę, o ne būti išdraskyti ir užrakinti neperžengiamomis biurokratų tvoromis. Šis atvejis įrodė, kad viešumas veikia“, – sako VšĮ „Aido švyturiai“ direktorius, kurio teigimu, siekiama grąžinti istorinį Klaipėdos simbolį žmonėms.
