Po ilgų diskusijų bei derinimo proceso Seime buvo priimtas naujos
redakcijos Žvalgybos įstatymas, kuris buvo numatytas Valstybės gynimo
tarybos priimtoje žvalgybos koncepcijoje dar 2010 m. pradžioje.
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo priėmimą sąlygojo poreikis aiškiau
reglamentuoti žvalgybą, jos atlikimo pagrindus, informacijos rinkimo būdus,
surinktos informacijos teikimą politikams, žvalgybą vykdančių institucijų
koordinavimo ir kontrolės procesus bei žvalgybinės veiklos kontrolę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo
Anušausko teigimu, rengiant ir priimant šį įstatymą, siekta sudaryti
teisines prielaidas efektyvesnei Lietuvos žvalgybos institucijų veiklai,
užtikrinančiai nacionalinį saugumą. Anot komiteto vadovo, teisės aktuose iki
šiol nebuvo įtvirtinta aiški kontržvalgybos samprata bei jos atlikimo
pagrindai, o žvalgyba ir kontržvalgyba nebuvo atribota nuo baudžiamojo
persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
„2006 ir 2009 m. vykdyti parlamentiniai tyrimai parodė, kad reikalingos
rimtos reformos, kurios užtikrintų žvalgybinės veiklos kontrolę ir tinkamą
žmogaus teisių apsaugą nuo galimų pažeidimų. Todėl buvo detalizuota
žvalgybinės ir kontržvalgybinės informacijos panaudojimo, jos apsaugos ir
atsakomybės už neteisėtą informacijos panaudojimą tvarka bei sustiprinta
žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė”, – sakė A. Anušauskas.
Komiteto pirmininko teigimu Lietuvos žvalgybos sistemoje pirmą kartą
karinės ir civilinės žvalgybos darbuotojams sukuriamos panašios darbo
užmokesčio ir socialinių garantijų sąlygos. Kitais metais Lietuvos žvalgyba
minės 95-ąsias metines, tad naujas įstatymas taps naujo etapo pradžia.
Kontaktinis asmuo:
NSGK biuro patarėjai
Agnė Silickienė
Tel. (8 5) 239 6771,
Mantas Lapinskas
Tel. (8 5) 239 6769
Šį pranešimą per „BNS Spaudos centrą” paskelbė Asta Markevičienė, LR
Seimas.BNS už pranešimų spaudai turinį neatsako
