Pareigūnai dėl gaunamų kompensacijų už kelionę į ir iš darbo yra griežtai kontroliuojami. Paaiškėjo, kad tam pasitelkiamos ir labai daug duomenų kaupiančios VIA Lietuva radarų duomenų bazės, tačiau ar tai teisėta? Istoriją narplioti ėmėsi su šia situacija susidūrusi pasienietė Viktorija Ugianskytė, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos narė.
Pasieniečiams, kaip ir kitiems statutiniams pareigūnams yra kompensuojama dalis išlaidų, susijusių su vykimu į ir iš tarnybos. Norėdami gauti kompensacijas jie, pagal nustatytą tvarką, privalo pateikti duomenis apie asmeninį automobilį, kuriuo vykstama į darbą, naudojamą kurą, rengti kuro ataskaitas, pagal kurias ir išmokamos kompensacijos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau -VSAT) kontroliuoja, kad pareigūnai nepiktnaudžiautų, todėl kartais, kontroliuodama pareigūnus, surengia ir fizinius patikrinimus kaip jie atvyksta į darbą.
Tačiau vasaros pradžioje paaiškėjo, jog VSAT pareigūnų kontrolei naudoja ir kitą būdą – VIA Lietuva radarų duomenų bazę. Būtent toks duomenų tikrinimas per VIA Lietuva duomenų bazes sukėlė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienietės Viktorijos Ugianskytės abejones dėl patikrinimo teisėtumo ir galimo asmens duomenų tvarkymo pažeidimo, todėl ji kreipėsi į VSAT ir Via Lietuva, siekdama išsiaiškinti, ar skaidrumo vardan Valstybės sienos apsaugos tarnyba pati nepažeidžia teisės aktų, o konkrečiai – asmens duomenų tvarkymo nuostatų.
Pasak pareigūnės, kai paaiškėjo, kad ir jos duomenys gauti pasinaudojant VIA Lietuva bazėmis, ji kreipėsi į komisiją, prašydama susitikimo, kuriame prašė detaliau paaiškinti apie tokį duomenų tvarkymo būdą. Susitikus komisijos atstovai paaiškino, kad jie tai daro vadovaudamiesi sutartimi, kurios pagrindu VSAT gauna prieigas prie VIA Lietuva duomenų bazių.
Sutarties 3.1. papunktyje nurodyta: „GAVĖJAS įsipareigoja Duomenis naudoti tik šiais tikslais: nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo, tyrimo, kriminalinės žvalgybos, valstybinės migracijos procesų kontrolės, valstybės sienos teisinio režimo, viešosios tvarkos užtikrinimo“. Tačiau kaip tai susiję su vidiniais pareigūnų patikrinimais, jei sutartyje kalbama apie nusikaltimų prevenciją, tyrimus, migracijos užkardymą, kas siejasi su nusikalstamumu ir visuomenės saugumo aspektais, bet ne su vidaus tarnybiniais patikrinimais ir pareigūnų kontroliavimu.
„Paaiškėjus faktui, kad ir pareigūnai tikrinami per tą pačią duomenų bazę, kaip ir kriminaliniai nusikaltėliai ir įtariamieji, nustebau, atrodo, kad gyvename siurrealistinėje visuomenėje, panašioje į aprašytą knygoje 1984, kurioje bet kas ir bet kada gali apie kiekvieną domėtis, šniukštinėti duomenų bazėse ir pan. Naršydami Via Lietuva duomenų bazėje kontrolę vykdantys pareigūnai apie tikrinamą pasienietį gali gauti ne tik su kelionių kompensacijų mokėjimo pagrįstumu susijusią informaciją, bet ir visiškai nesusijusią su kelionėmis į ir iš darbo, o kur kas daugiau – kur ir kada važiavo pareigūnas. Tai jau perteklinė informacija. Todėl man labiausiai rūpėjo ar visi duomenys surinkti teisėtai?“, – pasakojo pareigūnė.
Pasidomėjusi išsamiau, Viktorija susidarė nuomonę, jog dėl važiavimo išlaidų kompensacijų pagrįstumo, VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai neturėtų naršyti VIA Lietuvos duomenų bazėse, o jeigu jau tai daro – tuomet privalo susitvarkyti teisinį pagrindą taip, kad jis leistų, atliekant vidinius tarnybinius patikrinimus, atlikti patikrinimus duomenų bazėse.
Pasak Viktorijos, tai, kad VIA Lietuva duomenų bazėse duomenys yra saugomi ilgai, turėtų būti įdiegti labai griežti saugikliai, kurie neleistų teisėsaugos ar kitiems, šiomis bazėmis besinaudojantiems, asmenims pažeisti žmogaus, kuris nepadarė jokių pažeidimų, nėra ieškomas teisėsaugos ar įtariamas baudžiamuoju nusikaltimu, teisių.
„Via Lietuva turėtų įvertinti ar institucijos, kurioms ji suteikė teisę naudotis minėta duomenų baze, tai daro tinkamai“, – sakė V.Ugianskytė.
Dėl duomenų naudojimo ji kreipėsi į Via Lietuva, kuri atsakė, kad duomenis VSAT bendrovė teikia kaip savarankiškam duomenų valdytojui, turinčiam pareigą užtikrinti iš bendrovės gaunamų duomenų, įskaitant asmens duomenis, tvarkymo teisėtumą ir atitiktį asmens duomenų tvarkymo tikslams bei principams. Bendrovei nėra žinomi kiekvieno atskiro iš bendrovės gautų duomenų tolimesnio panaudojimo atvejai VSAT, tokio panaudojimo tikslai ir teisėtumas.
Via Lietuva pažadėjo pagal pateiktą informaciją kreiptis į VSAT, siekdama įvertinti, ar ši laikosi įsipareigojimų, numatytų su bendrove sudarytoje sutartyje, o gavusi informaciją spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Tačiau Via Lietuva pripažino, jog ji negalinti priimti sprendimo, ar VSAT pažeidžia V.Ugianskytės, kaip duomenų subjekto, teises, nes tokios teisės bendrovei nesuteikia teisės aktai.
Tuo tarpu VSAT, į kurią taip pat kreipėsi pasienietė, net nepasivargino į kreipimąsi atsakyti raštu. Viktorijai atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame parašyta, kad komisijos siekia užtikrinti viešąjį interesą (sukčiavimo, dokumentų klastojimo ar kitų nusikaltimų prevencija) ir tuo tikslu tvarko asmens duomenis tvarko pagal dvi asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygas: BDRA 6 straipsnio 1 dalies c) ir e) punktus. „Turėdama pareigą užtikrinti viešąjį interesą bei valstybės biudžeto lėšų tinkamą panaudojimą, tuo pačiu užkardyti nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus, atsižvelgdama į BDAR 6 str. nustatytus teisėtus asmens duomenų tvarkymo pagrindus, savo veikloje gali pasitelkti teisėtus informacijos gavimo šaltinius, įskaitant ir EIS duomenis“.
„Ką aš supratau susirašinėdama ir bendraudama su institucijomis, jog tos kontrolės ir teisėtumo ribos ganėtinai išplaukusios, kas, kada, kokiu tikslu gali peržiūrėti duomenis. Tai ydinga praktika“, – kalbėjo pasienietė.
Narstydama situaciją ji pastebėjo ir daugiau neatsakingumo apraiškų, pavyzdžiui, nors sutartis su VIA Lietuva sudaryta dar tada kai ji vadinosi Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet jokių pakeitimų joje po pasikeitimų nepadaryta, nors per tą laiką jau spėjo ne tik pavadinimas, bet ir kai kurie teisės aktai, pasikeisti.
„Norėtųsi, kad komisijos, kurios pareigūnus tikrina irgi parodytų gerąjį teisėtos , atsakingos procedūros pavyzdį. Mano nuomone, garbinga iš kitų reikalauti tuomet, kai rodomas maksimaliai geras pavyzdys, bet taip nėra“, – sakė pasienietė.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas: „Atidžiai stebime šią situaciją. Manome, kad visi veiksmai, susiję su asmens duomenų naudojimu turėtų būti vykdomi tik griežtai laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų. Teisėsaugos institucijose asmens duomenų tvarkymas ir jų naudojimas turėtų būti pavyzdinis ir nesukeliantis net mažiausios abejonės dėl tokių jautrių duomenų teisėto naudojimo ar tvarkymo. Šiuo metu tokia abejonė yra, o gauti atsakymai ją tik sustiprina. Pažadame, kad sulaukę Valstybinės duomenų inspekcijos paaiškinimo šiuo klausimu nedelsiant supažindinsime mūsų bendruomenę ir spręsime ar reikalingas mūsų profesinės sąjungos įsikišimas su teisinės pagalbos teikimu Viktorijai šioje istorijoje“.
Pranešimą paskelbė: Sonata Baginskaitė-Puodė, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
