Rusijos nesėkmės Ukrainoje didina galimų hibridinių atakų NATO rytiniame flange riziką, pirmadienį, rugpjūčio 31 dieną, pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis paragino Lietuvą ir kitas rytinio flango valstybes išlikti ypač budrias.
Ukrainos smūgiai didina spaudimą Kremliui
R. Kauno vertinimu, karas Ukrainoje Rusijai nesiklosto taip, kaip planavo Maskva. Ukrainietiški dronai ir raketos jau pasiekia taikinius Rusijos teritorijoje bei padaro žalos, o dėl šių smūgių, degančių sandėlių ir kitų karo padarinių Rusijos visuomenei kyla vis daugiau klausimų dėl Kremliaus žadėtos pergalės.
„Rusijai nesiseka Ukrainoje taip, kaip Rusija planavo. Natūralu, kad Rusijos visuomenei pradeda kilti klausimų, tai kas gi visgi vyksta? Kodėl ukrainietiški dronai ir ukrainietiškos raketos šiandien geba skraidyti Rusijoje ir daryti žalą?“ – žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, Rusijai patiriant vis didesnį spaudimą gali augti ir jos galimybės arba motyvacija eskaluoti papildomas hibridines atakas.
Bendras grėsmės lygis nepakilo
Kartu R. Kaunas pabrėžė, kad per pastaruosius du–tris mėnesius, tai yra apytikriai nuo birželio, bendras grėsmės lygis nėra pablogėjęs. Prie Lietuvos taip pat nebuvo telkiamos Rusijos pajėgos, todėl kalbama ne apie tiesioginę konvencinę karinę grėsmę, o apie galimas hibridines provokacijas.
Ministras anksčiau skelbė, kad Rusija svarsto galimas atakas prieš energetikos ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje arba Lenkijoje. Rugpjūčio 6 dieną jis patikslino, kad Maskva konkretaus sprendimo surengti tokią operaciją dar nebuvo priėmusi, taip pat nebuvo duomenų apie artimiausią atakos datą.
R. Kauno teigimu, Lietuvos ir kitų NATO valstybių žvalgyba stebėjo galimų Rusijos operacijų planavimo stadiją. Vienas svarstomų scenarijų – iš perimtų arba nukritusių ukrainietiškų dronų dalių surinkti veikiantį aparatą ir panaudoti jį vadinamajai netikros vėliavos operacijai.
Tokiu būdu Rusija galėtų mėginti apsunkinti išpuolio priskyrimą jai, diskredituoti Ukrainą ir susilpninti NATO paramą Kyjivui. Galimi konkretūs taikiniai ir atakos laikas viešai neatskleisti.
Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą
Reaguodama į informaciją apie galimus scenarijus, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą ir tam pasitelkė kariuomenės dalinius bei karius.
Tarp sustiprintai saugomų energetikos objektų nurodyti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Alytaus rajono transformatorių pastotė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Krašto apsaugos ministerija aiškino, kad viešas perspėjimas kartu yra žinia Kremliui, jog jo svarstomi planai yra žinomi. Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė rugpjūčio 25 dieną taip pat perspėjo, kad Rusija plečia provokacijų ribas, todėl neatmestinas net incidentas, per kurį galėtų žūti NATO valstybės pilietis.
