Moldovos Maia Sandu prezidentė perspėjo, kad jos šalies nepriklausomybei ir Europos ateičiai gresia pavojus po to, kai policija suėmė dešimtis žmonių, kaltinamų dalyvavimu sąmoksle, kad sukeltų smurtinį sutrikimą, tariamai Rusijos rėmimo.
Likus kelioms dienoms iki sekmadienio pagrindinių parlamento rinkimų, Moldovano policija teigė, kad reiduose visoje šalyje jie konfiskavo ginklus ir sprogmenis.
Jie tvirtina, kad kai kurie iš 74 sulaikytųjų buvo išvykę į Serbiją rengti Rusijos instruktorių, įskaitant šaunamuosius ginklus.
Kreipdamasis į tautą, prezidentas Sandu apkaltino Kremliją „pilti šimtus milijonų eurų“ į Moldovą, bandydamas smurtauti ir skleisti dezinformaciją bei baimę.
„Kremlius mano, kad mes visi esame parduodami. Kad esame per maži, kad atsispirtume. Kad nesame šalis, tik teritorija”, – pareiškė prezidentas, nurodydamas Rusijos dalyvavimą aukščiausiu lygiu.
„Bet Moldova yra mūsų namai. Ir mūsų namai nėra parduodami”.
ProSusijos partijos apkaltino Sandu bandymą jas įbauginti – ir paskatino balsą.
Sandu taip pat paragino rėmėjus pasirodyti ir atiduoti savo balsavimus sekmadienį rinkimuose, kuriuose prorusiškos pajėgos ketina sukrėsti ES status quo. Didžioji dalis Sandu veiklos ir solidarumo partijos yra rizikuojama.
Jai svarbiausia yra didelis aktyvumas, ypač tarp diasporos.
Moldova paskelbė savo nepriklausomybę, nes SSRS subyrėjo daugiau nei prieš 30 metų, tačiau ji turi reikšmingą rusų kalbų gyventojų skaičių. Nusileidusis Transnistrijos regione, kurį sukūrė Maskva, vis dar gyvena Rusijos kariuomenės kontingentas.
Moldovos politikoje Maskvos įtaka ilgus metus.
Tačiau vadovaujant prezidentui Sandu, šalis pradėjo derybas, kad prisijungtų prie ES, ir praėjusiais metais surengė referendumą, kuriame rinkėjai pasirinko įtvirtinti savo konstitucijos bloko tikslą.
Šis balsavimas buvo prezidento iniciatyva, bandymas nustatyti Moldovos ES kelią akmenyje.
Galų gale balsavimas „taip“ laimėjo tik nedideliu 50,4% iki 49,5% marža. Referendumą sukėlė išsamūs Rusijos kišimosi įrodymai – įskaitant grynuosius pinigus, kurie buvo kontrabandos į šalį pirkti balsų.
Manoma, kad tik nedidelė dalis siunčiamų pinigų yra perimta – nuo 10 iki 15% viso – ir Moldovoje, turint mažą gyventojų skaičių, kiekvienas balsavimas yra skaičiuojamas.
„Turint 200 000 balsų, galima viską pakeisti: Spalį pakako pažvelgti į ES referendumą, kurį nusprendė tokia maža marža“, – pabrėžia Sergiu Panainte, Vokietijos Maršalo fondo Bukarešto direktoriaus pavaduotoja.
„Dabar baudos už jūsų balsavimo pardavimą yra tikrai didelės, tačiau vis dar yra žmonių, norinčių tai padaryti.”
Rusijos hibridiniai išpuoliai yra didelė Sandu PAS problemos dalis, tačiau ne visa tai.
Pvz., Oponentai kaltina vyriausybę nepakankamai nuvažiavus, pavyzdžiui, kovojant su korupcija, ir rusų kalbančiuose regionuose, tokiuose kaip Gagauzija, rinkėjai mano, kad Moldova turėtų užmegzti ryšį su Maskva, o ne „prieštarauti“.
Prezidentas Sandu ir jos šalininkai griežtai nesutinka.
2022 m., Kai Rusija pradėjo viso masto invaziją į Moldovos kaimynę Ukrainą, ji ryžtingai pasuko Europos link, kaip vienintelę savo šalies saugumo ir jos suvereniteto garantą.
Naujausi policijos reidai rodo, kad Maskva nepasidavė.
Atskirai pirmadienį „Bloomberg“ naujienų agentūra pranešė, kad matė dokumentus, kuriuose aprašomi išsamūs Rusijos planai paslėpti neramumus ir balsuoti.
Rusijos SVR užsienio žvalgybos tarnyba dabar paskelbė savo pareiškimą, sąmoningai atspindėdamas tai, ką pasakė Moldova. Jis teigia, kad pačios Europos šalys sekmadienį planuoja išprovokuoti protestus „akivaizdžiai klastojant“.
SVR net perspėja, kad Moldovos ES gali pritaikyti „ginkluotą įsibrovimą ir de-facto okupaciją“, melagingai tvirtindamas, kad ES dislokuoja karius.
„Tai Rusija atvirai planuoja B planą“, – perspėja Sergiu Panainte. „Jei PAS gaus daugumą, tai reiškia, kad jie (Rusija) imsis smurto ir surengtų išpuolių. Tai yra pasirinkimas, kuriam jie ruošiasi.”
