Buvęs aukštas pareigūnas Gediminas Pridotkas, nuteistas už stambaus masto korupciją, toliau liks už grotų – teismas atmetė jo prašymą dėl paleidimo į laisvę anksčiau termino.
Kauno apygardos teismas patvirtino, kad buvusio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus Gedimino Pridotko apeliacinis skundas buvo atmestas. Tai reiškia, kad G. Pridotkas, nuteistas už didelės vertės kyšininkavimą, toliau atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Milda Kryžė, Kauno apygardos teismo atstovė, informavo, kad teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vasario 10 d. Lygtinio paleidimo komisija svarstė galimybę taikyti G. Pridotkui lygtinį paleidimą. Komisija argumentavo savo sprendimą tuo, kad pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, parodė mažą riziką. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad G. Pridotkas laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pripažįsta savo kaltę ir supranta padaręs sunkų nusikaltimą bei žalą valstybei. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis disciplinuotai vykdo bausmę, aktyviai dalyvauja įstaigos veikloje, dirba už įstaigos ribų, užsiima individualia veikla ir dalyvauja resocializacijos priemonėse. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, jo elgesys yra nepriekaištingas, jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir vyksta į trumpalaikes išvykas pas šeimą.
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorė Jūratė Štreimikytė pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti komisijos nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo G. Pridotkui.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, pabrėžė, kad G. Pridotko nusikalstamos veikos buvo įvykdytos siekiant savanaudiškų tikslų – greito ir lengvo praturtėjimo. Teismas konstatavo, kad šios veikos yra itin pavojingos dėl jų latentiškumo, sudėtingo ir gerai užmaskuoto mechanizmo, didelių intelektualinių pastangų planuojant ir ruošiantis, įtraukiant kitus fizinius ir juridinius asmenis bei pridengiant nusikalstamus veiksmus ūkinėmis operacijomis, kurios iš šalies atrodo įprastos. Teismas atkreipė dėmesį, kad veikų teisėtumo įspūdį sustiprina mokesčių mokėjimas valstybei, kas apsunkina jų nustatymą.
Teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu G. Pridotkas neturi finansinių sunkumų, įvykdytas nusikaltimas yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtu būdu. Todėl, jei asmuo nesugebės atsiriboti nuo tokios naudos ateityje, lėšų tvarkymas ir pajamos gali tapti kriminogeniniu veiksniu, skatinančiu pakartotinai nusikalsti. Teismas pabrėžė, kad G. Pridotkas, būdamas valstybės tarnautoju ir užimdamas NMVRVI direktoriaus pareigas, neteisėtai įgijo turto ir piniginių lėšų, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Be to, jis kartu su bendrininku vykdė nusikalstamu būdu įgyto turto – grynųjų pinigų, perduotų bendrininkui, legalizavimą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad G. Pridotkas nuteistas už tris sunkius, du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimai buvo latentiniai ir pavojingi, jų įvykdymui panaudoti dideli nuteistojo intelektualiniai resursai, o nusikaltimų tikslas buvo savanaudiškas – siekis greitai ir lengvai praturtėti.
Teisėja Daiva Jankauskienė paskelbė, kad minėtos aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei. Todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Teisėja pabrėžė, kad visuomenės interesas reikalauja, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis, neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, ir kad net taikant intensyvią priežiūrą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
G. Pridotkas Kauno kalėjime kali daugiau nei 8 mėnesius, jam yra skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis ir jo sutuoktinė Evelina Pridotkienė šioje byloje iš viso valstybei turėjo sumokėti apie trečdalį milijono eurų – daugiau nei 332,8 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro konfiskuotas kyšis ir baudos.
Mokslų daktaro laipsnį turintis ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs 51 metų G. Pridotkas pernai birželį buvo nuteistas kalėti dvejus metus už daugiau nei 296 tūkst. eurų įgijimą nusikalstamu būdu, kyšininkavimą ir kitus nusikaltimus.
Už stambaus masto kyšininkavimą Baudžiamasis kodeksas numato tik laisvės atėmimo bausmę.
ELTA primena, kad buvęs NMVRVI direktorius G. Pridotkas nuteistas už tai, kad, panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį bei kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkst. 871 eurą.
Be laisvės atėmimo bausmės G. Pridotkui paskirta 18 tūkst. eurų bauda bei penkerius metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.
G. Pridotkas teisme pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu. Jis prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje, gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.
Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.
Šiame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.
Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės E. Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas pernai sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą.
Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.
NMVRVI yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.
