Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjų atliktas naujas tyrimas parodė, kad vien geros idėjos neužtenka, jog sveikatos srities startuoliai sulauktų sėkmės. Svarbiausia, pasak jų, yra galimybė prieiti prie duomenų, sveikatos priežiūros įstaigų ir finansavimo.
Tyrimas atskleidė, kad skaitmeninės sveikatos startuolių sėkmė priklauso ne nuo partnerių skaičiaus, o nuo gebėjimo strateginėmis partnerystėmis užsitikrinti prieigą prie kritinių išteklių, tokių kaip duomenys, klinikinė patirtis, finansavimas ir galimybė įsilieti į realią sveikatos sistemą.
„Sveikatos rinka yra unikali, nes ji yra labai reguliuojama, o klientų pasirinkimas yra labai ribotas. Nors sveikatos priežiūra yra itin inovatyvi, galimybės komercializuoti šias inovacijas dažnai būna apribotos“, – teigia profesorė Asta Pundzienė iš KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos.
KTU tyrėjų komandos naujas tyrimas taip pat parodė, kad sveikatos technologijų srityje startuoliui praktiškai neįmanoma savarankiškai sukurti, ištirti ir pateikti inovaciją į rinką. Būtent todėl atvira inovacija tampa būtinybe, o ne pasirinkimu.
Sėkmė priklauso ne nuo partnerių skaičiaus, o nuo jų atnešamos vertės
Kelis metus KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos tyrėjai analizavo startuolius sveikatos technologijų sektoriuje, ieškodami būdų, kaip pagreitinti naujų sprendimų patekimą į rinką. Jų išvados rodo, kad sveikatos priežiūros srityje startuoliui itin sunku sukurti inovaciją be partnerių.
Jie argumentuoja, kad dėmesys turėtų būti sutelktas į atvirą inovaciją – tai yra inovaciją, kuri kuriama bendradarbiaujant su kitais ekosistemos dalyviais.
„Šiandieninė verslo aplinka yra labai dinamiška, technologijos nuolat tobulėja ir gerėja. Be to, sveikatos sektoriaus sudėtingumas reiškia, kad bet kokiai technologinei inovacijai šioje srityje reikia bendradarbiauti su duomenų tiekėjais, sveikatos organizacijomis ir išoriniais ekspertais“, – sako Aurelija Vijūnienė, KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos tyrėja.
Pasak jos, nustatydamos vertingus partnerius, startuoliai turėtų atkreipti dėmesį į tuos ekosistemos dalyvius, kurie yra susiję su daugeliu kitų – vadinamuosius „vartininkus“ (angl. gatekeepers). Ji priduria, kad svarbi ne tik partnerystė, bet ir papildomų išteklių integravimas: kitaip tariant, ne tik prieiga prie partnerio, bet ir gebėjimas partnerio teikiamą vertę paversti produkto kūrimu.
KTU tyrėjai pabrėžia, kad kai ekosistemos dalyviai kartu kuria inovacijas, jie dalijasi ir sukuriama verte. „Atviros inovacijos atsiranda iš strateginių partnerysčių, kuriose partneriai ne tik suteikia inovacijai kurti reikalingus išteklius, bet ir dalijasi iš jos gaunamu pelnu“, – teigia prof. Pundzienė.
Pasak tyrėjų, būtų naivu manyti, kad startuolis, išeinantis į sveikatos technologijų rinką, nuo pat pradžių gali turėti visas reikiamas technologines žinias, klinikinę patirtį ir kitas kompetencijas.
„Pačioje pradžioje startuolis turėtų sau užduoti paprastą klausimą: ko mums, kaip organizacijai, šiuo metu labiausiai trūksta, kad galėtume įgyvendinti savo inovaciją ir augti? Kai tai bus aišku, bus daug lengviau nustatyti vertingiausius partnerius“, – pataria dr. Jurgita Giniūnienė, KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos tyrėja.
Duomenys, finansavimas ir patirtis – raktas į sėkmę
Išanalizavę 12 Lietuvoje veikiančių skaitmeninių sveikatos platformų, KTU tyrėjai padarė išvadą, kad platus partnerių ar kontaktų tinklas savaime nelemia geresnių rezultatų. Kur kas svarbiau, ar startuolis sugeba partnerystes paversti apčiuopiama verslo verte. Tyrimas parodė, kad svarbiausi startuolių sėkmės veiksniai yra ankstyvosios stadijos finansavimas, prieiga prie duomenų, išorinės ekspertų paslaugos ir produktų kūrimo galimybės.
Kartu tyrėjai pabrėžia, kad sėkmės link veda ne vienas kelias. Skirtingos partnerių ir papildomų išteklių kombinacijos gali lemti panašius finansinius rezultatus.
„Nors startuolio augimui reikalingos kompetencijos stipriai priklauso nuo organizacijos raidos stadijos, sveikatos startuoliams didžiausia sinergija paprastai atsiranda per bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros įstaigomis, universitetais ir finansavimo institucijomis“, – teigia dr. Rima Sermontytė-Baniulė, KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos tyrėja.
Pasak jos, nei vienas tyrime analizuotas startuolis nebuvo sukūręs savo inovacijų, remdamasis vien tik vidiniais ištekliais. „Kuriant sveikatos technologijas, būtina įtraukti platesnį suinteresuotų šalių ratą – nuo sveikatos priežiūros įstaigų ir medicinos profesionalų iki pacientų. Pati idėja dažnai būna puiki, kartais net paremta asmenine patirtimi ar motyvacija, tačiau pilnas kompetencijų rinkinys, reikalingas jai sėkmingai įgyvendinti, yra dar svarbesnis“, – sako ji.
Tyrėjai taip pat nurodo skirtingus sveikatos startuolių tipus: vieni yra korporacijų paremti atskilę padaliniai, kiti – nepriklausomos įmonės. Tyrimas parodė, kad stiprų organizacinį palaikymą turintys startuoliai paprastai turi daugiau išteklių, greičiau auga ir dažniau pasiekia finansinę sėkmę. Nepriklausomi startuoliai, priešingai, paprastai kuria platesnius partnerių tinklus, ieško viešo palaikymo ir tampa finansiškai sėkmingais šiek tiek vėliau ir rečiau.
„Pradedant sveikatos technologijų startuolį, gali būti verta apsvarstyti jo kūrimą kartu su jau veikiančia, panašioje rinkoje esančia, ir kuriama inovacija besidominčia kompanija. Tai padėtų užsitikrinti stabilesnį finansavimą pirmaisiais etapais“, – rekomenduoja prof. Pundzienė.
Pacientai tampa inovacijų bendrakūrėjais
Tyrėjai taip pat pastebi, kad sveikatos technologijų strateginiai partneriai apsiriboja ne tik universitetais ar sveikatos priežiūros įstaigomis. Galutiniai naudotojai taip pat tampa svarbiais partneriais. Sveikatos priežiūros srityje vartotojo patirties testavimas yra ypač svarbus: jei produktas nepatogus galutiniams naudotojams, jie greičiausiai grįš prie tradicinių sąveikos formų.
„Pavyzdžiui, viena iš mūsų tirtų įmonių paaiškino, kad, siekdama padaryti savo įrankį kuo patogesnį galutiniam vartotojui, ji tiesiogiai kreipėsi į vartotoją, kad gautų reikalingus duomenis. Pateikdami tuos duomenis, galutinis vartotojas galiausiai gavo produktą, kuriuo buvo išties patogu naudotis. Šiandien ta startuolis yra vienas sėkmingiausių žaidėjų sveikatos technologijų rinkoje“, – sako Vijūnienė.
Pasak Giniūnienės, anksti įtraukiant galutinius naudotojus į sveikatos technologijų kūrimą, šie sprendimai tampa naudingi praktiškai, o ne lieka tik dar viena platforma, kuri egzistuoja nesukurdama realios vertės.
Prof. Pundzienė priduria, kad bendravimas su galutiniais naudotojais gali pakeisti ir tai, kaip projektuojamos technologijos funkcijos.
„Pavyzdžiui, viena sveikatos technologijų įmonė, bendradarbiaudama su vartotojais, nusprendė išjungti priminimo funkcijas žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, nes paaiškėjo, kad tokie priminimai jiems kelia stresą“, – teigia prof. Pundzienė.
Pasak tyrėjų, nebe stebina tai, kad sveikatos inovacijų galutiniai naudotojai taip pat yra ir jos kūrimo partneriai. Šioje socialiai svarbioje srityje tai vis dažniau tampa norma.
