Šiandien Seimo rūmuose vykstančiame jubiliejiniame Lietuvos kultūros kongreso suvažiavime kultūros ministras Šarūnas Birutis kalbėjo apie dvi svarbias kryptis kultūros srityje, kurios svarbios valstybingumui.
Tai – informacinis atsparumas kaip valstybės gynybos dalis ir pamatinė Lietuvos kultūros kanono idėja. Ministro teigimu, šios kryptys yra esminės siekiant užtikrinti visuomenės atsparumą šios dienos ir ateities iššūkiams bei užtikrinti vertybių bei tradicijų tęstinumą ir perdavimą būsimoms kartoms.
100-osioms Lietuvos kultūros kongreso ir 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms skirtoje konferencijoje ministras Š. Birutis akcentavo Lietuvos kultūros kanono idėją ir jos įgyvendinimą. Savo pranešime kultūros ministras teigė, kad tai būtų oficialus, nuolat atnaujinamas svarbiausių Lietuvos kultūros kūrinių, asmenybių ir reiškinių sąvadas, kuris taptų tvirtu atspirties tašku kultūros politikai ir švietimo sistemai.
Toks kanonas galėtų apimti literatūros klasiką, iškiliausių įvairių meno rūšių kūrėjų palikimą, taip pat ir tokius tautos tapatybę formavusius reiškinius kaip knygnešystė, Dainų šventės, sutartinės ir kt.
„Šis kanonas neturi būti statiškas ir uždaras sąrašas, o gyvas, dinamiškas, atspindintis mūsų kultūros raidą ir atveriantis naujas jos galias. Jį galėtų apibendrinti sąvadas, sudaromas nepriklausomos ekspertų komisijos, užtikrinant mokslinį pagrįstumą ir visuomenės įtraukimą. Turint įtvirtintą Lietuvos kultūros kanoną, atsikvėptų ir švietimo sistema, nes galėtume įtvirtinti tikslą – švietimo programų orientaciją į Lietuvos kultūros kanoną. Nereikia pamiršti, kad švietimas yra pagrindinis įrankis, per kurį perduodame savo vertybes, istoriją ir tapatybę ateities kartoms. Mokyklose turi būti ugdomas ne tik žinių, bet ir vertybių, kultūrinės tapatybės suvokimas“, – sakė Š. Birutis, kaip pavyzdžius pateikdamas Danijos, Nyderlandų, Latvijos patirtis.
Ministras pabrėžė, kad kultūros kanonas taptų investicija į ateitį, užtikrinančia, kad būsimos kartos pažintų savo šaknis, kurtų gyvybingą Lietuvos kultūrą ir žinotų, ką gina, kilus grėsmei valstybei.
Pranešime Š. Birutis atkreipė dėmesį, kad jo kadencijos pradžioje išsakyta mintis stiprinti informacinį atsparumą ir pilietiškumą kaip kultūros politikos dalį iš pradžių sulaukė kritikos, tačiau šiandien jau yra plačiai pripažįstama.
„Džiugu matyti, kad informacinio atsparumo tema sulaukia vis didesnio dėmesio, jos svarba pripažįstama, o palaikytojų ratas auga. Ji randa atgarsį net ir politinių oponentų gretose. Tai rodo, kad einame teisingu keliu – čia nėra ir negali būti konkurencijos, nes šis klausimas yra gyvybiškai svarbus mūsų valstybei“, – kongrese teigė kultūros ministras.
Ministras Š. Birutis pabrėžė, kad platesnį požiūrį į saugumą patvirtina ir šią savaitę Hagoje pasiektas NATO lyderių susitarimas dalį gynybos lėšų skirti civilinei parengčiai ir atsparumui. Jis priminė, kad Kultūros ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir kitais partneriais jau rengia kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą.
Jubiliejinis Lietuvos kultūros kongreso suvažiavimas, vykstantis birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune, tęsia šimtametę tradiciją – pirmasis toks renginys įvyko dar 1925 m. Kaune. Per savo istoriją kultūros kongresas atliko svarbų vaidmenį formuojant nepriklausomos Lietuvos kultūros politiką, suburdamas kultūros, švietimo bei politikos atstovus bendriems sprendimams dėl tvarios Lietuvos kultūros ateities.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Kultūros ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
