Kultūros protestas Lietuvoje
Vilnius, 2025 m. rugsėjo pabaiga – Lietuvoje kultūros lauke įsiplieskė stiprus nesutarimas tarp kultūros bendruomenės ir valdančiųjų: Vilniaus knygų mugės rengėjai paskelbė, kad nepageidauja prezidento Gitano Nausėdos globos, o atsistatydinti paskelbė Lietuvos literatūros taryba. Šis protestas – reakcija į pastaruoju metu intensyvėjančią politinę įtaką kultūros srityje ir spaudimą, kurį jaučia menininkai, leidėjai, vertėjai bei scenos kūrėjai.
Sprendimas ir motyvai: „Kultūra nėra politikų tribūna“
Vilniaus knygų mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir kultūrinės programos komitetas – paskelbė: jie nepageidauja prezidento, premjerės ar kultūros ministro kalbų 2026 m. mugėje.
Organizatoriai tai motyvuoja vertybinėmis priežastimis:
-
Kultūros bendruomenės balsas nebuvo išklausytas sprendžiant svarbius kultūrai klausimus.
-
Kalbos taptų politine tribūna, o ne literatūros ar kultūros pozicijų išraiška.
-
Siekiama, kad 26-ąjoje mugėje žodis ieškotų žmogaus, kuris gerbtų kultūrą, ne politiko.
LLA vadovė Dovilė Zaidė pabrėžė, kad rengėjai nenori, jog mugės scena taptų platforma valdžios atstovų politikos kalboms.
Literatūros taryba: atsistatydinimas kaip protestas
Kartu su šiuo skandalu, literatūros taryba paskelbė apie ketinimą pasitraukti iš pareigų. Jie teigia, kad jaučiasi apgauti ir pažeminti.
Šis žingsnis vertinamas kaip signalas, kad kultūros bendruomenė nebegrįš į formalias dialogo erdves, kol nebus užtikrintos sąžiningos sąlygos ir nepriklausomumas. Lietuvos Radijas
Platesnis kontekstas: protestai kultūros lauke
Šis konfliktas nėra izoliuotas atvejis – jis yra dalis didesnės priešpriešos tarp kultūros žmonių ir valdžios. Keletas papildomų faktų:
-
Kultūros ministro paskyrimas – Ignotas Adomavičius, susijęs su „aušriečių“ sąjunga („Nemuno aušra“) – susilaukė kritikos dėl jo kompetencijų trūkumo kultūros sferoje.
-
Kultūros bendruomenė surengė protestus prie Prezidentūros bei kitose Lietuvos miestų aikštėse.
-
Peticija prieš Kultūros ministerijos perdavimą „Nemuno aušrai“ surinko dešimtis tūkstančių parašų.
-
Kitos kultūros organizacijos, pvz. kino festivalis „Scanorama“, taip pat atsisakė prezidento globos.
Šie veiksmai rodo vientisą kultūros sistemos pasipriešinimą – dalyviai tvirtina, kad kultūra neturi būti valdoma iš viršaus, o sprendimai, liečiantys kultūrą, turi būti priimami kartu su pačiais kultūros veikėjais.
Galimos pasekmės ir iššūkiai
Protestas ir radikalūs sprendimai gali turėti kelias reikšmes:
-
Garsas ir režimas
Šis protestas pritraukė žiniasklaidos dėmesį ir gali priversti valdžią rimtai atsižvelgti į kultūros sektoriaus reikalavimus. -
Distancijavimasis
Pasišalinimas iš institucinių struktūrų (pvz. literatūros tarybos) gali apsunkinti dialogą, tačiau tai ir įrankis parodyti principus. -
Rizika fragmentacijai
Jei dialogas nutrūksta, kultūros sritis gali pasiskelbti izoliuotu lauku ir susidurti su finansinio ar institucijų atskyrimo grėsmėmis. -
Komunikacija su visuomene
Kad protestai turi prasmę, svarbu, kad visuomenė suprastų kultūros padėtį ir palaikytų jos veikėjus. Tai gali padėti sukurti politinę spaudimą pokyčiams.
Lietuvos kultūros laukas šiuo metu patiria spartų konfliktą – ne tik dėl konkrečių sprendimų, bet dėl to, kas turi teisę kalbėti kultūros vardu. Vilniaus knygų mugės sprendimas atsisakyti politinės globos ir literatūros tarybos atsistatydinimas yra stiprūs simboliniai gestai, kurie nubrėžia ribą tarp kultūros bendruomenės ir valdžios.
Tolimesnis vystymasis priklausys nuo to, ar valdžia atras kelią dialogui, ar imsis represinių veiksmų, ir — svarbiausia — ar kultūrinių iniciatyvų savarankiškumas bus pripažintas kaip pamatinė vertybė.
D.U.K. apie Vilniaus knygų mugės ir kultūros bendruomenės protestą
Kodėl Vilniaus knygų mugė atsisakė prezidento Gitano Nausėdos globos?
Mugės organizatoriai teigia, kad renginys neturėtų tapti politikų tribūna. Jie pasisako už kultūros savarankiškumą ir nenori, kad oficialios kalbos būtų naudojamos politiniams tikslams.
Kas inicijavo šį sprendimą?
Sprendimą priėmė Vilniaus knygų mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, AGATA ir kultūrinės programos komitetas.
Ar atsisakyta tik prezidento globos?
Ne. Mugės organizatoriai paskelbė, kad 2026 m. renginyje nepageidauja ir prezidento, ir premjerės, ir kultūros ministro kalbų.
Kodėl atsistatydino literatūros taryba?
Tarybos nariai teigia, kad kultūros bendruomenės balsas nėra girdimas, jie jaučiasi apgauti ir pažeminti, todėl nusprendė pasitraukti kaip protesto formą.
Su kokiomis platesnėmis problemomis susijęs šis protestas?
Tai dalis platesnio konflikto tarp kultūros žmonių ir valdžios. Kritikuojamas kultūros ministro paskyrimas, politinė įtaka kultūros institucijoms ir bandymai sprendimus priimti be pačios bendruomenės įsitraukimo.
Ar tai pirmas tokio pobūdžio protestas?
Ne. Prieš tai ir kitos kultūros organizacijos, pavyzdžiui, kino festivalis „Scanorama“, atsisakė prezidento globos. Be to, vyko protestai prie Prezidentūros ir kitose Lietuvos miestų aikštėse.
Ką tai reiškia pačiai knygų mugei?
Tai reiškia, kad mugės atidaryme neliks įprastų politikų kalbų, o renginys labiau koncentruosis į literatūrą, kūrėjus ir visuomenę.
Ar protestas gali turėti pasekmių kultūros finansavimui?
Tokios rizikos neatmetama – valdžia gali bandyti reaguoti finansinėmis ar administracinėmis priemonėmis. Tačiau kultūros bendruomenė tikisi, kad visuomenės palaikymas užtikrins skaidrumą ir apsaugą.
Kokios galimos šios situacijos baigtys?
Dialogas tarp valdžios ir kultūros bendruomenės gali atsinaujinti konstruktyviai.
Konfliktas gali gilėti, jei politikai nesikeis.
Kultūros bendruomenė gali dar labiau vienytis ir stiprinti savarankiškumą.
Kaip visuomenė gali prisidėti?
Visuomenė gali palaikyti kultūros bendruomenę, dalyvauti renginiuose, pasirašyti peticijas ar viešai išsakyti nuomonę. Kuo daugiau palaikymo sulauks kūrėjai, tuo sunkiau valdžiai bus ignoruoti jų balsą.
