Opozicinės TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas spalio 2 dieną pareiškė nedramatizuojantis Lietuvos nepakvietimo į JAV inicijuoto Bergeno formato susitikimą, kuriame bus svarstoma NATO ateitis. Pasak jo, tai atskira valstybių grupė, pradėjusi veikti vasaros pradžioje, o oficialūs jos dalyvių atrankos kriterijai nėra paskelbti.
Lietuva atitiktų vieną iš trijų minimų kriterijų
2026 metų spalį Lenkijoje planuojamas JAV karo sekretoriaus pavaduotojo Elbridge’o Colby inicijuotas susitikimas. Šeši su pasirengimu susipažinę diplomatai jį apibūdino kaip darbo grupę NATO ateičiai svarstyti.
Bergeno formatą sudaro JAV, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. Pirmasis jų susitikimas birželį surengtas Bergene, Norvegijos vakaruose. Iki rugsėjo pabaigos E. Colby buvo surengęs du tokius susitikimus.
Lietuva, Latvija ir Estija į grupę nepakviestos. Joje taip pat nėra Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, nors šios valstybės daug skiria gynybai arba atlieka svarbų vaidmenį Aljanse.
L. Kasčiūnas Žinių radijui sakė, kad E. Colby yra įvardijęs tris svarbius kriterijus: gynybos finansavimą, šalies plėtojamus karinius pajėgumus ir jos gynybos pramonės arsenalą.
Politiko vertinimu, Lietuva atitiktų finansavimo kriterijų, tačiau jai būtų sunkiau patekti į grupę pagal karinių pajėgumų ir gynybos pramonės mastą. Pasak L. Kasčiūno, pasirinkta valstybių sudėtis gali atrodyti logiška, jeigu JAV siekia vis daugiau atsakomybės už NATO planavimą perduoti Europos sąjungininkėms.
Po birželio susitikimo E. Colby dalyvius apibūdino kaip sąjungininkus, kurie sparčiai vykdo Nyderlandų mieste Hagoje prisiimtus gynybos išlaidų įsipareigojimus, yra pakankamai dideli, kad galėtų svariai prisidėti, ir pasirengę praktiniam darbui.
Siauras formatas kelia klausimų nepakviestoms sąjungininkėms
L. Kasčiūnas kartu perspėjo, kad tokios nedidelės valstybių grupės kelia įtampą ir klausimų, ar nepakviestos NATO narės nėra nustumiamos į užribį arba laikomos antrarūšėmis sąjungininkėmis. Jo teigimu, dėl to šis formatas nėra geriausia bendradarbiavimo taktika.
Vienos nepakviestos šalies pareigūnas sakė, kad jo valstybė vykdo visus prašomus įsipareigojimus, tačiau negavo aiškaus paaiškinimo, koks yra susitikimų tikslas ir kaip atrenkami dalyviai.
Pakviestos valstybės diplomatas savo ruožtu tvirtino, kad grupė nekuriama NATO skaldyti. Pasak jo, joje ketinama rengti idėjas, kurias vėliau galėtų išbandyti ir svarstyti visas Aljansas.
Baltieji rūmai, JAV prezidento administracija, į „Politico“ prašymą paaiškinti atranką neatsakė, o Pentagonas, JAV gynybos departamento būstinė, komentuoti atsisakė. Vieno „Politico“ šaltinio teigimu, ateityje prie grupės galėtų būti pakviesta Danija, jei Vašingtonas ir Kopenhaga susitartų plėsti JAV karinį buvimą Danijai priklausančioje Grenlandijoje.
Lietuvos vadovai neįžvelgia santykių su JAV krizės
Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 1 dieną sakė nematantis ryšio tarp Baltijos šalių nepakvietimo ir Lietuvos santykių su JAV. Jis situaciją pavadino dirbtinai keliamu ažiotažu ir neatmetė galimybės, kad Lietuva prisijungtų, jeigu formatas būtų išplėstas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tą pačią dieną susitikimą pavadino pragmatišku. Jo teigimu, pakviestos šalys turi naikintuvų, degalų papildymo orlaivių, bombonešių ir kitos sunkiosios bei strateginės ginkluotės, reikalingos Europai perimant daugiau atsakomybės už savo gynybą. Ministras pabrėžė, kad Lietuvos nedalyvavimas nekeičia Baltijos valstybių, kaip patikimų ir įsipareigojimus vykdančių NATO sąjungininkių, vertinimo.
Vis dėlto L. Kasčiūnas pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi aiškaus kanalo tiesiogiai tartis su JAV dėl saugumo ir gynybos. Tokio ryšio sukūrimą jis įvardijo kaip Lietuvos diplomatijos uždavinį.
Kaip sėkmingai rastos bendradarbiavimo nišos pavyzdį TS-LKD lyderis nurodė Suomiją. Ji pasiūlė savo laivų statyklas JAV Arkties erdvei skirtų laivų statybai ir taip sustiprino dvišalius santykius su Vašingtonu. L. Kasčiūno vertinimu, Lietuva kol kas turi per mažai panašių galimybių, kurios suteiktų jai didesnę reikšmę santykiuose su JAV.
