Latvijos premjeras ir rinkimus laimėjusio „Jungtinio sąrašo“ lyderis Andris Kulbergas ketina sumažinti šalies ministerijų skaičių nuo 14 iki 11, tačiau svarbiausiu būsimos vyriausybės uždaviniu laiko ekonomikos stiprinimą ir ekonominį proveržį.
Ministerijų pertvarką lems ekonominė analizė
Spalio 5-osios rytą Latvijos televizijai LTV A. Kulbergas sakė neatsisakantis anksčiau paskelbto ministerijų mažinimo plano. Vis dėlto pertvarka, anot jo, šiuo metu nebūtų pagrindinis prioritetas.
Premjeras pabrėžė, kad Latvijai būtina mažinti valstybės išlaidas, tačiau taupymą reikia derinti su ekonomikos augimo priemonėmis. Prieš nusprendžiant, kurias ministerijas panaikinti ar sujungti, turėtų būti atlikta išsami ekonominė analizė ir įvertinta, kokie sprendimai būtų naudingiausi šalies augimui.
A. Kulbergas kol kas neįvardijo, kurių ministerijų galėtų nelikti. Būsimos vyriausybės ministrų portfelių pasidalijimas taip pat dar neaptartas.
Premjeras pareiškė, kad jam vėl vadovaujant vyriausybei „Jungtinis sąrašas“ turėtų išlaikyti finansų ministro postą. Pasak jo, rinkimus laimėjusi politinė jėga galėtų pasiūlyti kandidatų į bet kurią ministro poziciją.
„Jungtinis sąrašas“ kalbėsis su visomis partijomis
A. Kulbergas teigė, kad „Jungtinis sąrašas“ dėl koalicijos derėsis su visomis šešiomis į Latvijos parlamentą – Saeimą – patekusiomis politinėmis jėgomis. Pagrindinė bendradarbiavimo sąlyga bus pasirengimas įsipareigoti pokyčiams ir atsisakyti neįgyvendinamų pažadų.
Tačiau premjeras pabrėžė nenorintis koalicijoje dirbti su partija „Pirmiausia – Latvija“. Viena jo nurodytų priežasčių – šios partijos atstovo, Latvijos miesto Rėzeknės mero Aleksandro Bartaševičiaus, išrinkimas į Saeimą.
Pirmines koalicijos derybas „Jungtinis sąrašas“ ketino pradėti su ankstesniais partneriais – Nacionaliniu aljansu ir „Naująja vienybe“. Spalio 5 dieną Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pradėjo konsultacijas su išrinktomis partijomis ir pirmiausia pakvietė 41 mandatą gavusį „Jungtinį sąrašą“.
Rinkimų nugalėtojai pasiekė mandatų rekordą
Oficialiais preliminariais duomenimis, spalio 3 dieną vykusius Saeimos rinkimus „Jungtinis sąrašas“ laimėjo surinkęs 283 892 balsus, arba 35,288 proc., ir užsitikrinęs 41 mandatą.
Tai didžiausias vienos politinės jėgos iškovotų vietų skaičius Latvijos parlamento istorijoje. Ankstesnis rekordas priklausė partijai „Latvijos kelias“, 1993 metais laimėjusiai 36 mandatus.
Partija „Pirmiausia – Latvija“ gavo 13,076 proc. balsų ir 17 mandatų, o „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių sąjungos“ blokas – 11,710 proc. balsų bei 15 vietų. Nacionalinis aljansas ir „Pažangieji“ iškovojo po 10 mandatų, o „Naujoji vienybė“ – septynis.
Ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje dalyvavusi Žaliųjų ir valstiečių sąjunga surinko 4,401 proc. balsų ir neperžengė 5 proc. rinkimų slenksčio.
Suskaičiavus visų 1 059 rinkimų komisijų duomenis, balsavime dalyvavo 806 641 iš 1 557 615 balso teisę turėjusių Latvijos piliečių. Rinkėjų aktyvumas siekė 51,79 procento.
