Latvijos premjeras Andris Kulbergas interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ pareiškė, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų užpulti Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Visos trys Baltijos valstybės NATO narėmis tapo 2004 metais.
Tiesioginės invazijos rizika išlieka maža
A. Kulbergas, Latvijos vyriausybei vadovaujantis nuo 2026 metų gegužės 28 dienos, panašų vertinimą buvo pateikęs ir rugpjūčio 31-ąją. Tuomet premjeras paskelbė, kad šalies karinės grėsmės lygis nepasikeitė, o tiesioginės Rusijos invazijos rizika tebėra maža.
Jis pabrėžė, kad pasirengimas galimai grėsmei nereiškia, jog puolimas yra neišvengiamas ar artėja. Vis dėlto Latvija išlaiko sustiprintą parengtį dėl kibernetinių atakų, sabotažo, provokacijų ir dronų keliamo pavojaus.
Rugsėjo 11 dieną interviu televizijai „TVP World“ A. Kulbergas sakė, kad Rusija kare Ukrainoje kas mėnesį netenka apie 34 tūkst. karių, todėl nėra pajėgi atidaryti dar vieno fronto.
„15min“ publikacijos antraštėje premjero vertinimas apibendrintas žodžiais „neįmanoma, išskyrus vieną atvejį“, tačiau pateiktame publikacijos tekste ši išimtis konkrečiai neįvardyta.
Žvalgyba perspėja, kad padėtis gali pasikeisti
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba 2026 metų grėsmių vertinime taip pat nurodė, kad Rusija artimiausiais metais neketina kariškai pulti Estijos ar kitos NATO valstybės. Tarnyba tikisi, kad panašų vertinimą galės pateikti ir kitais metais.
Tačiau Estijos žvalgyba perspėjo, kad Rusijos karinė reforma ateinančiais metais didins jos ginkluotųjų pajėgų galimybes. Todėl dabartinis ketinimų pulti nebuvimas nelaikomas nuolatine saugumo garantija.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, kol Rusija beveik visus turimus išteklius skiria karui Ukrainoje, jos galimybės kelti karinę grėsmę kitoms valstybėms lieka ribotos. Padėtis galėtų keistis sudarius paliaubas arba įšaldžius konfliktą: tada Maskva galėtų sparčiau didinti pajėgas ir amunicijos atsargas, o vidutinėje perspektyvoje sukaupti pajėgumų pradėti karo veiksmus prieš Baltijos regiono valstybes bei įgyti pradinį regioninį pranašumą.
Jeigu būtų pasirašyta taikos sutartis ir panaikintos tarptautinės sankcijos, Rusija ilgainiui galėtų sukurti 30–50 proc. didesnę nei prieš karą, santykinai modernią kariuomenę ir pasirengti konvenciniam konfliktui su NATO, nurodo Lietuvos žvalgyba.
NATO stiprina Latvijos gynybą
Vakarų ir Baltijos šalių pareigūnai bei žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo, kad Maskva gali svarstyti karinius veiksmus prieš NATO valstybes. Susirūpinimas regiono saugumu sustiprėjo Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Birželio 17 dieną NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad nė viena Aljanso narė nėra palikta viena. Latvijos pagrindinės gynybos išlaidos 2026 metais turėjo priartėti prie 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tą patį mėnesį NATO Baltijos oro policijos misijoje dalyvavę Prancūzijos naikintuvai perėmė ir sunaikino į Latvijos oro erdvę įskridusį droną. M. Rutte šį incidentą pavadino pavojingų ir neatsakingų Rusijos veiksmų pavyzdžiu.
