NATO sutarties 5-asis straipsnis nebūtų automatiškai aktyvuotas vos Rusijos dronui ar raketai įskridus į sąjungininkės teritoriją – sprendimas priklausytų nuo konkretaus incidento aplinkybių ir politinio jų įvertinimo, pirmadienį, spalio 5 dieną, Varšuvoje surengtame brifinge Ukrainos žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.
Sutartyje sąmoningai palikta erdvės politiniam sprendimui
Sikorskio buvo klausiama, ar Lenkija pasitiki NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimu ir ar užpuolimo atveju padėtų sąjungininkėms. Žurnalistai taip pat teiravosi, kiek Rusijos dronų ar raketų turėtų patekti į Lenkijos arba kitos NATO valstybės teritoriją, kad tai būtų pripažinta tiesiogine Rusijos agresija.
Ministras atsakė, kad 5-asis straipsnis nėra toks vienareikšmis, kaip kartais manoma. Pasak jo, tokia formuluotė pasirinkta sąmoningai, nes Jungtinių Valstijų Kongresas, rengiant Šiaurės Atlanto sutartį, nesutiko su automatiniu JAV įsitraukimu į karą. Buvo sutarta, kad reakcija politiškai būtų sprendžiama jau po užpuolimo.
NATO oficialiai aiškina, kad Europos šalys tuomet siekė automatinio JAV pajėgų dislokavimo, tačiau Vašingtonas nenorėjo duoti tokio konkretaus pažado. Vis dėlto 5-asis straipsnis įpareigoja kiekvieną sąjungininkę padėti užpultai valstybei. Šalys gali pasirinkti pagalbos formą, kuri gali apimti karinę jėgą, bet nebūtinai.
Straipsnis taikomas tik „ginkluoto užpuolimo“ atveju, o ar konkretus incidentas pasiekė šią ribą, sprendžiama atskirai. Užpulta sąjungininkė taip pat turi prašyti kolektyvinių veiksmų arba su jais sutikti, o padėtį aptaria pagrindinis NATO politinių sprendimų organas – Šiaurės Atlanto Taryba. Tam tikromis aplinkybėmis ginkluotu užpuolimu gali būti pripažinta ir reikšminga kibernetinė ar kitokia hibridinė ataka.
Neaiški atakos kilmė galėtų sukelti dilemą
Sikorskis perspėjo, kad potencialus agresorius gali sąmoningai veikti taip, kad atsakomybė už išpuolį liktų neaiški, o jo mastas – neapibrėžtas. Taip būtų mėginama pastatyti NATO valstybes prieš sudėtingą sprendimą, ar incidentas jau laikytinas ginkluotu užpuolimu.
„Tačiau mes su tuo susidorosime“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, jei būtų surengtas didelio masto ir akivaizdus išpuolis, Lenkija bei kitos NATO valstybės neabejotinai reaguotų.
5-asis straipsnis pritaikytas tik po Rugsėjo 11-osios
Per visą NATO istoriją 5-asis straipsnis aktyvuotas vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose. Sikorskis sakė, kad tuomet apsispręsti buvo paprasčiau, nes išpuolis buvo akivaizdus. Ministras minėjo 3,5 tūkst. aukų, tačiau oficialiais Rugsėjo 11-osios memorialo duomenimis, žuvo 2 977 žmonės.
2001 metų rugsėjo 12 dieną NATO sąjungininkės sąlygiškai pripažino, kad iš užsienio surengtas išpuolis patektų į 5-ojo straipsnio taikymo sritį. Spalio 2 dieną, gavusios tyrimo išvadas, jos galutinai nustatė, kad ši sąlyga įvykdyta.
Sikorskis taip pat pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daro klaidą vykdydamas hibridinį karą prieš visą Europą, nes taip padeda telkti demokratinių visuomenių paramą agresijai stabdyti. Ministro teigimu, Putinas neįvertino demokratinių valstybių atsparumo ir nenumatė, kad jos jau penktus metus rems Ukrainą.
