Du budėję Lenkijos naikintuvai „F-16“ rugpjūčio 4 d., antradienį, prieš vidurdienį virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20M“ maždaug už 56 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Košalino – Lenkijos pajūrio miesto šalies šiaurės vakaruose. Apie tai pranešė Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Tai jau antrasis toks incidentas per dvi dienas, o Varšuva jį vertina kaip bandymą patikrinti NATO parengtį.
Ministras incidentą pavadino provokacija
Apie perėmimą socialiniuose tinkluose informavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. „Šiandien prieš vidurdienį – dar vienas Rusijos žvalgybinio lėktuvo „Il-20M“ perėmimas“, – rašė jis.
Ministro vertinimu, tokie skrydžiai nėra atsitiktiniai. „Rusija dar kartą vykdo provokacinio pobūdžio veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – teigė jis.
Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad Rusijos lėktuvas skrido tarptautinėje oro erdvėje ir Lenkijos oro erdvės nepažeidė. Tačiau jis skrido be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu (transponderiu), todėl buvo nematomas civilinei skrydžių valdymo radiolokacijai.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau yra pareiškusi, kad visi jos karinių lėktuvų skrydžiai vykdomi „griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių“. Konkretaus rugpjūčio 4 d. epizodo Maskva neneigė ir atskirai nekomentavo.
Prieš dieną – toks pat perėmimas ties Leba
Analogiškas incidentas įvyko vos prieš parą. Rugpjūčio 3 d., taip pat prieš vidurdienį, Lenkijos budinti naikintuvų pora perėmė Rusijos „Il-20“ už 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lebos – kito Lenkijos pajūrio miestelio. Dar anksčiau, liepos 31 d., Lenkijos „F-16“ perėmė „Il-20“ maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Kolobžego.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, vien liepą Lenkija dėl Rusijos lėktuvų naikintuvus kėlė mažiausiai keturis kartus.
Ką renka „Il-20M“
„Il-20M“, NATO kodiniu pavadinimu „Coot-A“, yra iš keleivinio lėktuvo „Il-18“ išvystyta elektroninės ir radijo žvalgybos mašina. Ji turi šoninės apžvalgos radarą ir ryšių perėmimo įrangą.
Tokie lėktuvai renka karinių radarų, oro gynybos sistemų, vadaviečių ir taktinio ryšio spinduliuotę. Būtent todėl jų skrydžiai palei NATO pakrantes traktuojami kaip Aljanso rytinio flango žvalgymas.
Baltijos oro policijos misija dirba intensyviau
Perėmimai virš Baltijos šiemet kartojasi reguliariai. Liepos 14 d. įvykęs perėmimas buvo dešimtas nuo metų pradžios užfiksuotas Lenkijos karinių oro pajėgų Rusijos karinio lėktuvo perėmimas; devintasis buvo kovo 13 d., kai Rusijos „Il-20“ virš Baltijos perėmė Lenkijos „MiG-29“.
Prie Lenkijos pajėgų prisideda ir NATO oro policijos misija Šiaulių oro bazėje Lietuvoje. Balandžio 8 d. Rusijos „Il-20“ virš Baltijos perėmė ne tik Lenkijos „F-16“, bet ir iš Šiaulių pakilę Prancūzijos „Rafale“ naikintuvai. Balandžio 6–19 d. NATO naikintuvai virš Baltijos kilo devynis kartus – tai buvo vienas intensyviausių misijos laikotarpių nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Birželio 2 d. iš Šiaulių pakilę Prancūzijos ir Švedijos naikintuvai per vieną dieną lydėjo net šešis Rusijos orlaivius: „Su-35“, „Su-24“, „Su-34“, „Il-76“, „An-12“ ir „An-30“.
Nuo liepos 31 d. Baltijos oro policijos misiją Šiauliuose iš prancūzų ir rumunų perėmė Italijos kontingentas – apie 200 karių ir keturi naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ (EF-2000). Tai jau vienuoliktoji Italijos rotacija Baltijos šalyse.
Lenkijos naikintuvai pastarosiomis savaitėmis kilo ir dėl kitokių incidentų: liepos 30 d. „F-16“ sekė virš Liublino regiono šalies rytuose aptiktą Rusijos sparnuotąją raketą „Ch-101“, kurios nuolaužos parodė, kad ji pagaminta 2026 m. antrąjį ketvirtį prie Maskvos.
