Europa ant ribos: planas sekti privačius pranešimus sukėlė pasipiktinimo bangą
Europos Sąjunga planuotas „Chat Control“ reglamentas, oficialiai vadinamas Vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos aktu (CSAR), tapo vienu prieštaringiausių teisės projektų per visą ES istoriją. Jo esmė – priversti technologijų įmones skenuoti visus piliečių pranešimus, net ir užšifruotuose kanaluose.
Balsavimas atšauktas
Balsavimas, kuris turėjo įvykti spalio 14 d., buvo skubiai atšauktas dėl augančio pasipriešinimo ir skandalų, apnuoginusių gilų nepasitikėjimą tarp ES institucijų ir piliečių. Vis dėlto ekspertai įspėja – ši idėja nėra palaidota visam laikui. Danija ir keli sąjungininkai vis dar ieško būdų, kaip ją „perrašyti“ ir sugrąžinti svarstymui.
Lietuvos pozicija: už reglamentą, nepaisant visuomenės pasipriešinimo
Lietuva priklausė valstybių grupei, kuri palaikė „Chat Control“ idėją. Kartu su Prancūzija, Ispanija, Vengrija, Kroatija ir kitomis šalimis mūsų atstovai balsavo „už“, pabrėždami vaikų apsaugos svarbą.
Tačiau Lietuvos sprendimas sulaukė kritikos tiek iš privatumo ekspertų, tiek iš visuomenės. Dalis analitikų atvirai teigia, kad toks balsavimas parodė pavojingą valstybės kryptį – link valdžios pritarimo masinio sekimo mechanizmams, dangstomiems „vaikų apsaugos“ retorika.
Masinio sekimo grėsmė: „Chat Control“ būtų įsiskverbęs į kiekvieno piliečio telefoną
Pagal siūlytą modelį, dirbtinis intelektas būtų nuolat skenavęs visus pranešimus, nuotraukas ir failus. Sistema veiktų net užšifruotose programėlėse, tokiose kaip Signal, WhatsApp ar Telegram.
Kiekviena nuotrauka, net vaiko atostogų akimirka, galėjo būti pažymėta kaip „įtartina“. Tokiu atveju pranešimas būtų automatiškai perduodamas naujai ES institucijai, o vėliau – teisėsaugai. Tai būtų reiškę, kad milijonai nekaltų piliečių taptų nuolat stebimi be jokio pagrįsto įtarimo.
Vokietijos veto – lūžio taškas
Kai Vokietija paskelbė, kad „Chat Control“ pažeidžia konstitucines teises ir yra „tabu teisinei valstybei“, visa schema subyrėjo. Šalies sprendimas sulaukė plataus palaikymo iš Nyderlandai, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija ir Estija.
Šios valstybės sudarė vadinamąją blokuojančią mažumą, atstovaujančią daugiau nei 35 % visų ES gyventojų. Tai ir sustabdė įstatymo priėmimą. Be to, net kai kurios šalys, anksčiau palaikiusios reglamentą, ėmė abejoti jo proporcingumu.
Privatumo gynėjų pasipriešinimas: ES užversta laiškais
Visuomenės reakcija buvo audringa. Daugiau nei keturiasdešimt didžiųjų technologijų bendrovių – nuo „Signal“ iki Meta – pasirašė atvirą laišką Europos vadovams. Jos perspėjo, kad šis įstatymas „panaikins šifravimą, sunaikins pasitikėjimą ir išgąsdins milijonus vartotojų“.
Danų programuotojo sukurta platforma Fight Chat Control tapo protesto simboliu. Tūkstančiai piliečių vienu metu siuntė laiškus europarlamentarams, o kai kurių pašto dėžutės tapo nebevaldomos. Tai buvo precedentas, rodantis, kad piliečiai nebetyli, kai valdžia mėgina stebėti jų gyvenimus.
Ekspertai: „Chat Control“ būtų buvęs pavojingesnis nei bet kuris kibernetinis virusas
Kibernetinio saugumo mokslininkai įspėjo, kad „Chat Control“ technologija iš esmės kurtų „galinius vartus“ į kiekvieno žmogaus prietaisą. Pasak jų, tai ne tik sunaikintų privatumo garantijas, bet ir susilpnintų visą skaitmeninę infrastruktūrą.
„Tokia sistema – ideali priemonė diktatūroms, ne demokratijoms“, – teigė vienas Briuselio ekspertas. Jei ji būtų įsigaliojusi, visos žinutės taptų prieinamos tiek valdžiai, tiek potencialiems įsilaužėliams.
Lietuvos kritikai: valdžia pasirinko ne laisvę, o kontrolę
Lietuvos kibernetinio saugumo bendruomenė griežtai pasisakė prieš šalies balsavimą. Jų teigimu, valstybė turėjo palaikyti Vokietijos ir Nyderlandų poziciją, o ne prisidėti prie iniciatyvos, kuri galėjo pažeisti Konstituciją.
Kai kurie apžvalgininkai pabrėžia, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos reputacijai kaip laisvę ginančiai šaliai. „Mes negalime sakyti, kad giname žmogaus teises, jei tuo pačiu balsuojame už masinį sekimą“, – rašė vienas politikos analitikas.
Ar „Chat Control“ gali sugrįžti?
Nors balsavimas sustabdytas, Danija jau paskelbė planus iki metų pabaigos parengti „naują kompromisinį variantą“. Tai kelia pagrįstą nerimą, kad projektas gali būti sugrąžintas kitokiu pavadinimu.
Siekiama švelnesnės versijos
Pasak šaltinių Briuselyje, kai kurios šalys nori „švelnesnės“ versijos, kuri išlaikytų duomenų tikrinimo galimybę „ypatingais atvejais“. Tokia formuluotė, pasak ekspertų, atvertų duris tam pačiam sekimui – tik su kosmetiniais pakeitimais.
DUK
Jis būtų įpareigojęs technologijų bendroves skenuoti visus privačius pranešimus, siekiant aptikti vaikų išnaudojimo turinį.
Dėl milžiniško visuomenės pasipriešinimo, technologijų sektoriaus kritikos ir Vokietijos veto.
Lietuva balsavo už, išreikšdama paramą Danijos siūlymui, nors daugelis ES šalių perspėjo dėl pavojų laisvei.
Ne. Danija planuoja sugrįžti prie derybų iki metų pabaigos, todėl šis klausimas dar gali atsinaujinti.
