Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad Lietuva nevykdo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų.
Taip pat kreiptasi į ESTT, kad Bulgarija, Portugalija ir Švedija nevykdo šios direktyvos reikalavimų.
Teismas gali priimti sprendimą, kad valstybė narė pažeidė direktyvoje numatytus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybė narė privalės imtis priemonių pašalinti pažeidimą ir minėtą sprendimą įgyvendinti. Jei ESTT priima tokį sprendimą, tačiau valstybė narė vis tiek nesiima priemonių, kad užtikrintų atitiktį, EK gali tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, t. y. gali vėl kreiptis į teismą jau siūlydama valstybei narei skirti sankcijas už minėto sprendimo neįgyvendinimą.
EK nuomone, Lietuva neįvykdė įsipareigojimų sumažinti į atmosferą išmetamųjų, azoto oksidų, nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekius. Dideli azoto oksidų kiekiai susidaro dėl sunkvežimių, autobusų ir automobilių transporto, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, susidarančių dėl naftos produktų gamybos ir sandėliavimo bei dažų vartojimo, stacionaraus kuro deginimo namų ūkiuose.
Už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą šalies mastu atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos, todėl itin svarbu atsakingoms valstybės institucijoms rasti efektyvius sprendimus, siekiant sumažinti nacionalinę oro taršą.
Nuo 2023 m., kai EK pradėjo šią pažeidimo procedūrą, Lietuva pernai patvirtino Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimus. Planas papildytas naujomis priemonėmis Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekiui mažinti, oro kokybei gerinti, greičiau pasiekti direktyvoje nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.
Viena iš naujų priemonių – sugriežtinti daugumą aplinkos oro kokybės normų: kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Taip pat bus tęsiamos ir šiuo metu taikomos sėkmingos priemonės – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.
Mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį nuo tikslo atsiliekame 15,3 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 3,4 proc., todėl Aplinkos ministerija yra paprašiusi kitų institucijų pateikti siūlymus dėl taršos mažinimo. Tam tikrus pasiūlymus yra pateikusi tik Susisiekimo ministerija, taip pat tikimasi gauti pasiūlymus iš kitų ministerijų, kurios yra atsakingos už nacionalinės oro taršos mažinimą.
Artimiausiu metu, gavus atsakingų ministerijų siūlymus, Nacionalinis oro taršos mažinimo planas bus atnaujintas. Planuojama, kad iki kitų metų vidurio pakeitimus patvirtins Vyriausybė, o iki vasaros pabaigos jis turėtų būti pateiktas EK.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
