Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai Lietuva sieks telkti Bendriją ekonominei priklausomybei nuo Kinijos mažinti. Šią poziciją ministras išdėstė rugsėjo 4 dieną susitikęs su opozicine Seimo konservatorių frakcija.
K. Budrys Lietuvos poziciją vadina radikalia
Pasak K. Budrio, Užsienio reikalų ministerija aktyviai nagrinėja Lietuvos priklausomybę nuo importo iš Kinijos ir kai kurių šalies įmonių eksporto į šią rinką klausimus.
Ministro vertinimu, Lietuva šiuo metu yra arčiau ekonominio atsisiejimo nuo Kinijos nei rizikų mažinimo strategijos, kurios laikosi Europos Sąjunga. Lietuvos poziciją jis apibūdino kaip radikalią ir orientuotą į saugumą.
„Mūsų interesas yra, ir ką darysime pirmininkavimo metu, prekybos politikoje, ekonominio saugumo politikoje Europos Sąjungoje – patraukti visą Europos Sąjungą į mūsų pusę“, – sakė K. Budrys.
Kalbėdamas apie prekybos disbalansą, ministras pabrėžė pateikiamo skaičiaus apytikslumą. Jo teigimu, 2025 m. Lietuvos eksporto į Kiniją ir importo iš jos santykis buvo maždaug 1 su 8. K. Budrys pridūrė, kad kai kuriose kitose valstybėse šis skirtumas yra dešimtimis kartų didesnis.
Oficiali ES kryptis tebėra rizikų mažinimas
Oficiali Europos Sąjungos politika Kinijos atžvilgiu tebėra rizikų mažinimas, o ne ekonominis atsisiejimas. Bendrija siekia mažinti kritines priklausomybes ir įvairinti tiekimo grandines, tačiau kartu išlaikyti bendradarbiavimo su Pekinu kanalus.
Airijos, Lietuvos ir Graikijos patvirtintoje bendroje 2026–2027 m. ES Tarybos programoje taip pat numatyta stiprinti ekonominį saugumą, mažinti žalingas didelės rizikos priklausomybes bei įvairinti strategines tiekimo grandines. Kartu joje pabrėžiamas siekis išsaugoti ES ekonomikos atvirumą.
2025 m. Europos Sąjunga į Kiniją eksportavo prekių už 199,6 mlrd. eurų, o importavo už 559,4 mlrd. eurų. Prekybos deficitas siekė 359,8 mlrd. eurų. Palyginti su 2024-aisiais, ES prekių eksportas į Kiniją sumažėjo 6,5 proc., o importas išaugo 6,4 proc.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 m. sausio iki birželio – po Airijos ir prieš Graikiją. Šios valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkavimo trejetą. Pirmininkaujanti šalis nustato Tarybos darbo programą ir posėdžių darbotvarkes bei pirmininkauja daugumai susitikimų, tačiau oficialiai turi veikti kaip neutrali tarpininkė ir negali teikti pirmenybės savo nacionalinei pozicijai. Lietuvai tai bus antrasis pirmininkavimas po 2013 metų.
Santykiai pablogėjo atidarius Taivaniečių atstovybę
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija, laikanti Taivaną neatskiriama savo teritorijos dalimi, pareiškė, kad toks atstovybės pavadinimas sudaro klaidingą „vienos Kinijos ir vieno Taivano“ įspūdį. Po trijų dienų Pekinas pažemino diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.
Europos Sąjungos vertinimu, nuo 2021 m. gruodžio Kinija taikė diskriminacines ir prievartines priemones Lietuvos eksportui bei kitose ES šalyse pagamintoms prekėms su lietuviškais komponentais. 2022 m. sausio 27 d. ES dėl šių veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
2025 m. lapkričio 28 d. Bendrija šią bylą nutraukė, nurodžiusi, kad pagrindiniai ginčo tikslai buvo pasiekti ir atitinkama prekyba atsinaujino. ES kartu pasiliko teisę ateityje ginčyti panašias priemones.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad premjero lūkestis iki Lietuvos pirmininkavimo pasiekti pažangą santykiuose su Kinija yra realistiškas. Pats K. Budrys taip pat teigė dėl tokios pažangos esantis nusiteikęs optimistiškai.
