Lietuva prisijungė prie 56 Neplatinimo saugumo iniciatyvos (PSI) dalyvių bendro pareiškimo dėl prieš metus atkurtų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų Iranui įgyvendinimo. Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šiuo žingsniu Lietuva tęsia paramą tarptautiniam branduolinių ginklų neplatinimo režimui.
Šalys įsipareigojo stabdyti draudžiamus krovinius
Pareiškimą kartu su Lietuva pasirašė Latvija, Estija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kitos PSI dalyvės.
Šalys įsipareigojo neleisti Iranui tiekti medžiagų, įrangos, prekių ir technologijų, galinčių padėti vykdyti branduolinio platinimo požiūriu jautrią veiklą arba kurti branduolinio ginklo nešimo sistemas.
Jos taip pat žada užkirsti kelią tiesioginiam ar netiesioginiam su masinio naikinimo ginklais, jų nešimo priemonėmis, įskaitant bepiločius orlaivius, ir susijusiomis medžiagomis siejamų prekių perdavimui į Iraną arba iš jo.
PSI partnerės numatė sparčiau keistis informacija apie Irano platinimo veiklą, prireikus peržiūrėti nacionalinius teisinius įgaliojimus ir imtis konkrečių veiksmų draudžiamiems kroviniams perimti.
Bendrame pareiškime visos JT narės raginamos įgyvendinti atkurtas rezoliucijas. Iranas raginamas vėl vykdyti neplatinimo įsipareigojimus ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra, prižiūrinčia branduolinės veiklos taikų pobūdį.
Sankcijos automatiškai grįžo po 30 dienų
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė 2025 m. rugpjūčio 28 d. inicijavo vadinamąjį „snapback“ mechanizmą. Šių šalių vertinimu, Iranas reikšmingai nevykdė įsipareigojimų pagal 2015 metų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (JCPOA), dar vadinamą Irano branduoliniu susitarimu.
JCPOA buvo sudarytas 2015 m. liepos 14 d., o po šešių dienų jį vienbalsiai patvirtino JT Saugumo Taryba rezoliucija 2231.
Pagal šią rezoliuciją, gavusi susitarimo dalyvės pranešimą apie reikšmingą įsipareigojimų nevykdymą, Saugumo Taryba turėjo 30 dienų priimti rezoliuciją, kuria būtų tęsiamas ankstesnių sankcijų panaikinimas. Tokios rezoliucijos nepriėmus, ribojimai turėjo būti atkurti automatiškai.
Todėl 2025 m. rugsėjo 28 d. 00 val. Grinvičo laiku vėl pradėtos taikyti šešios 2006–2010 metais priimtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos. Atkurtas režimas apima branduolinio ir raketų platinimo prekių embargą, ginklų tiekimo apribojimus, kelionių draudimus, turto įšaldymą, įtartinų krovinių tikrinimą ir draudžiamų prekių konfiskavimą.
Rusija ir Kinija ginčija sankcijų teisėtumą
Rusija ir Kinija nepripažįsta, kad ankstesnės sankcijos buvo teisėtai atkurtos. 2026 m. rugsėjo 10 d. JT Saugumo Taryboje jos teigė, kad rezoliucija 2231 baigė galioti 2025 m. spalio 18 d., o ankstesni ribojimai ir už jų priežiūrą atsakingo 1737 komiteto veikla nebuvo teisėtai atnaujinti.
Jungtinė Karalystė tą pačią dieną šiuos argumentus atmetė. Ji pareiškė, kad visos šešios rezoliucijos vėl galioja, nes sankcijų atkūrimo procedūra buvo užbaigta laikantis rezoliucijos 2231.
Sankcijų priežiūrą apsunkino ir rugsėjo 17-osios balsavimas: Rusija bei Kinija vetavo JAV parengtą projektą dar vieniems metams pratęsti JT ekspertų grupės, stebinčios ribojimų Iranui vykdymą, mandatą. Projektą palaikė 11 Saugumo Tarybos narių, dvi balsavo prieš, dar dvi susilaikė.
