Lietuva remia ambicingą 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ragina sparčiau plėsti Bendriją, ypač sudarant Ukrainai sąlygas judėti narystės link. Šią poziciją užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pristatė rugsėjo 3–4 dienomis Dublino pilyje Airijoje vykusiame neformaliame ES Bendrųjų reikalų tarybos susitikime.
Lietuva siekia didesnio nei 2 trln. eurų biudžeto
Susitikime pasistūmėta trimis Airijos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkės klausimais: dėl būsimo ilgalaikio ES biudžeto, Sąjungos plėtros ir demokratinio atsparumo.
Europos Komisija 2028–2034 metų laikotarpiui yra pasiūliusi beveik 2 trln. eurų biudžetą. Vidutiniškai jis atitiktų 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.
S. Mitkus interviu leidiniui „Euractiv“ tokį pasiūlymo dydį įvertino kaip gana gerą, tačiau pažymėjo, kad Lietuva į derybas atėjo siekdama didesnės nei 2 trln. eurų sumos. Pasak viceministro, būsimas biudžetas turi suteikti ES galimybių reaguoti į geopolitinius iššūkius, didinti konkurencingumą ir investuoti į saugumą.
Lietuva taip pat siekia, kad Rytų pasienio valstybių poreikiai būtų įtraukti į visą daugiametę finansinę programą, o ne finansuojami tik atskiromis priemonėmis.
Dvišalėse derybose su Airijos Europos reikalų ir gynybos valstybės ministru Thomasu Byrne’u S. Mitkus išskyrė Lietuvos prioritetus: sanglaudos politiką, Bendrąją žemės ūkio politiką, saugumą ir gynybą bei konkurencingumą. Viceministras išreiškė visapusišką paramą Airijos siekiui susitarimą dėl biudžeto pasiekti iki 2026 metų pabaigos.
ES Tarybos teigimu, susitarus iki metų pabaigos, 2027-aisiais būtų galima priimti biudžetui įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir užtikrinti, kad finansavimas nenutrūktų nuo 2028 metų sausio.
Po susitikimo T. Byrne’as pripažino, kad valstybių narių nuomonės dėl biudžeto dydžio ir išlaidų pusiausvyros skiriasi, todėl paragino ieškoti kompromiso. Rugpjūčio 27 dieną Vokietijos, Danijos, Austrijos, Suomijos, Nyderlandų ir Švedijos lyderiai pareikalavo Komisijos pasiūlytą biudžetą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų.
S. Mitkus taip pat nurodė, kad smarkiai sumažinus bendrą biudžetą Lietuvai kiltų abejonių dėl naujų ES nuosavų išteklių poreikio. Lietuva galėtų pritarti pajamoms, susietoms su pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu, tačiau abejoja siūlymu remtis apyvartinių taršos leidimų sistema.
Ukraina siekia lygiagrečiai derėtis ir integruotis
ES plėtrai skirtoje diskusijoje dalyvavo devynių šalių kandidačių ir potencialių kandidačių ministrai. Atskiroje sesijoje buvo svarstoma, kokių apsaugos priemonių gali prireikti būsimose stojimo sutartyse.
S. Mitkus pabrėžė, kad plėtra turi būti grindžiama šalių kandidačių nuopelnais, konkrečia pažanga ir įgyvendinamomis reformomis. Jo teigimu, Ukrainai būtina sudaryti sąlygas kuo greičiau judėti europinės integracijos keliu.
Susitikime su Ukrainos vicepremjeru Europos ir euroatlantinei integracijai Vsevolodu Čensovu Lietuvos viceministras pareiškė visapusišką paramą Ukrainai ir jos narystei ES.
V. Čensovas Dublino sesijoje teigė, kad Ukrainos stojimo derybos, vidaus reformos ir praktinis įsitraukimas į atskirus ES politikos sektorius turi vykti vienu metu. Jis pabrėžė, kad laipsniška integracija į ES bendrąją rinką negali pakeisti visavertės narystės.
S. Mitkus su Kosovo vyriausiuoju derybininku su ES Jetonu Zulfajumi taip pat aptarė šios Balkanų valstybės europinę perspektyvą ir tolesnę integraciją į Sąjungą.
Lietuva ruošiasi perimti pirmininkavimą ES Tarybai
Su Vokietijos Europos reikalų ministru S. Mitkus aptarė pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį ir derybas dėl 2028–2034 metų biudžeto.
Dvišaliuose susitikimuose su Ispanijos Europos reikalų ministru Fernando Sampedro Marcosu kalbėta apie memorialą Briuselyje, o su Vengrijos valstybės sekretoriumi Andrásu Bíró-Nagy – apie ES biudžetą, konkurencingumą ir plėtrą.
Per darbo pietus su už demokratiją, teisingumą ir teisinę valstybę atsakingu Europos Komisijos nariu Michaelu McGrathu ministrai svarstė Europos demokratijos skydo vaidmenį kovojant su politiniu smurtu. Lietuvos užsienio reikalų ministerija šią iniciatyvą taip pat sieja su demokratinio atsparumo stiprinimu ir kova su dezinformacija.
Kitas neformalus ES Bendrųjų reikalų tarybos susitikimas numatytas 2027 metų balandį, kai ES Tarybai pirmininkaus Lietuva.
