Lietuva kuria finansavimo, konsultavimo ir rizikos mažinimo priemones, kad šalies įmonės aktyviau įsitrauktų į Ukrainos atstatymą ir Europos Sąjungos iniciatyvos „Global Gateway“ projektus besivystančiose rinkose. Rugsėjo 18 dieną Užsienio reikalų ministerijoje šias priemones ir jau pasiektus rezultatus aptarė tarpinstitucinė koordinacinė grupė.
Institucijos pradėjo teikti praktinę pagalbą įmonėms
Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus sakė, kad per metus bendras institucijų darbas nuo galimybių svarstymo perėjo prie konkrečių rezultatų.
Sukurta ir pradėta įgyvendinti Lietuvos verslo partnerysčių programa, kuria šalyse partnerėse siekiama skatinti ekonomikos augimą, atsparumą, inovacijas ir verslo ryšius. Informacija Lietuvos įmonėms teikiama „vieno langelio“ principu, o konkrečių tarptautinės plėtros planų turinčiam verslui siūlomos tikslinės konsultacijos ir praktinė pagalba.
Įmonės taip pat reguliariai informuojamos apie tarptautinius verslo forumus, ES finansavimo galimybes ir nacionalines finansines priemones.
Susitikime pristatyti trys pagrindiniai darbo rezultatai: Lietuvos verslo tarptautiškumo ex ante tyrimas, kurį atliko ILTE, pirmasis Verslo partnerysčių programos etapas ir programos „Kurk Lietuvai“ projekto išvados. Tikimasi, kad ši medžiaga padės nustatyti Lietuvos verslui reikalingas finansavimo bei rizikos mažinimo priemones ir perspektyviausias šalis bei veiklos sritis.
Pasak S. Mitkaus, atlikti tyrimai bus naudojami kuriant finansines priemones, kurios skatintų Lietuvos įmonių investicijas besivystančiose rinkose ir padėtų mažinti su jomis susijusią riziką.
Ukrainos projektui gali būti skirta iki 300 tūkst. eurų
Ukrainai skirta praktinė Verslo partnerysčių programa finansuojama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis. Jos kvietimui numatyta iki 1 mln. eurų.
Vienam partnerystės projektui Ukrainoje gali būti skirta iki 300 tūkst. eurų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti finansuojama iki 70 proc., o didelėms bendrovėms – iki 50 proc. tinkamų projekto išlaidų. Projektai gali trukti nuo keturių mėnesių iki dvejų metų.
Atskirame 2026 metų kvietime verslo partnerystėms kitose besivystančiose šalyse buvo numatyta iki 600 tūkst. eurų. Verslo idėjų koncepcijos pagal šį kvietimą buvo priimamos iki rugsėjo 10 dienos.
Darbas dėl aktyvesnio Lietuvos įmonių dalyvavimo pradėtas 2025 metais. Lietuvos „Global Gateway“ komanda tuomet nustatė pagrindines verslo galimybes ir kliūtis, parengė rekomendacijas, kurioms pritarė Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija. 2026 metais pradėtas praktinis jų įgyvendinimas.
Tyrimas atskleidė sudėtingą patekimo į projektus sistemą
Kovo 10–rugsėjo 8 dienomis vykdytame „Kurk Lietuvai“ projekte Clara Elspeth Doyle ir Emilija Abraitytė nagrinėjo, kokie dalyvavimo būdai, sektoriai ir rinkos būtų tinkamiausi Lietuvos įmonėms.
Analizėje tarp kliūčių įvardyta daugybė skirtingų patekimo į „Global Gateway“ projektus taškų, neaiškūs paramos mechanizmai ir nepakankamos nacionalinės plėtros finansavimo priemonės.
„Global Gateway“ yra ES strateginė iniciatyva, apimanti penkias prioritetines sritis: skaitmeninę infrastruktūrą, klimatą ir energetiką, transportą, sveikatą, taip pat švietimą ir mokslinius tyrimus.
Koordinacinėje grupėje dalyvauja šešios Lietuvos ministerijos, Centrinė projektų valdymo agentūra, ILTE, Inovacijų agentūra, verslo asociacijos ir vystomojo bendradarbiavimo organizacijų atstovai. Grupei pirmininkauja S. Mitkus, o jos veiklą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.
Europos Komisijos duomenimis, nuo 2021 metų vadinamoji Europos komanda pagal „Global Gateway“ mobilizavo daugiau kaip 306 mlrd. eurų ir pradinį 300 mlrd. eurų tikslą pasiekė dvejais metais anksčiau. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prognozuoja, kad iki 2027 metų ši suma viršys 400 mlrd. eurų.
