Lietuva oficialiai pasitraukė iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų įsigijimą, naudojimą ir gamybą. Seimas jau praėjusių metų liepą pritarė šiam žingsniui, o vėliau Jungtinėms Tautoms buvo pateikti reikalingi dokumentai. Pusės metų terminas, per kurį sprendimas įsigaliojo, baigėsi kovo 6 dieną.
Kasetiniai šaudmenys – tai iš oro ar žemės paleidžiamos talpos, kuriose yra dešimtys ar net šimtai mažesnių šaudmenų, pasklindančių dideliame plote. Lietuvos sprendimas pasitraukti iš konvencijos motyvuojamas tuo, kad šiuos ginklus naudoja Rusija, o siekiant atgrasyti potencialų agresorių, būtinos visos priemonės.
Kritikai teigia, kad šių šaudmenų naudojimas kariniuose konfliktuose kelia didelį pavojų civiliams, nes juos sunku kontroliuoti. Lietuvos pareigūnai teigia sieksiantys sumažinti galimą neigiamą poveikį, įskaitant greitą nesprogusios amunicijos surinkimą po karinių operacijų.
Be to, Lietuva svarsto galimybę pasitraukti ir iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, ir žada sprendimą priimti artimiausiais mėnesiais.
