Dabartiniai Lietuvos oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai veiksmingi aptinkant mažus ir žemai skrendančius objektus, pripažįsta Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nauji trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus, o bandomąsias dronų perėmėjų partijas planuojama pristatyti per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo.
Ministerija neįžvelgia vienos „aklosios zonos“
Ankstesni incidentai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę galimai pavojingi objektai buvo prarasti iš stebėjimo sistemų akiračio, parodė, kad mažus ir žemai skrendančius taikinius aptikti sudėtinga.
Vis dėlto KAM atmeta teiginį, kad objektai prarandami dėl vienos konkrečios techninės spragos ar vadinamosios aklosios zonos. Ministerijos vertinimu, tai yra platesnis iššūkis, todėl būtina stiprinti skirtingų stebėjimo priemonių tinklą.
2025 metų lapkritį Valstybės gynimo tarybos sprendimu Lietuva pradėjo plėtoti daugiasluoksnę integruotą sistemą, apimančią oro erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą.
Dalis pasyviųjų radarų, skirtų žemai skrendantiems dronams stebėti ir sekti, Lietuvoje jau veikia. Šalis taip pat yra įsigijusi elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu planuojama įsigyti mobiliųjų priemonių, kurios taikinius naikintų kinetiniu būdu.
Perėmėjų integravimą nulems bandymų rezultatai
2026 metų rugsėjo 2 dieną Vyriausybė leido Gynybos resursų agentūrai įsigyti trumpojo nuotolio bei pasyviųjų radarų ir bandomųjų dronų perėmėjų partijų, netaikant įprastų gynybos viešųjų pirkimų reikalavimų.
Kartu perkamos šios įrangos integravimo į Lietuvos kariuomenės sistemas ir personalo mokymo paslaugos. Bandomosios partijos bus naudojamos skirtingų sprendimų veiksmingumui ir suderinamumui palyginti.
Kada dronų perėmėjai bus įtraukti į bendrą šalies oro gynybos sistemą, dar nenustatyta. KAM teigimu, sprendimas priklausys nuo bandymų rezultatų.
Spalio 2 dieną ministerija taip pat paskelbė Lietuvoje diegianti bandomąją Ukrainoje sukurtą „SkyFortress“ sistemą. Ji pagal akustinius arba radijo signalus aptinka ir klasifikuoja žemai skrendančius dronus bei sparnuotąsias raketas.
Sutartis dėl šios sistemos pasirašyta 2026 metų vasarą. Ji apima jutiklių duomenų apdorojimą, akustinių ir radijo dažnių signalų požymių bibliotekas bei personalo mokymą. Per bandymus bus vertinama, kaip sistema veikia Lietuvos sąlygomis.
KAM tikisi bandomąją sistemą turėti 2027 metų pradžioje
KAM kuriamas mažosios oro gynybos pajėgumas turėtų sujungti Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kitų institucijų turimus jutiklius bei reagavimo priemones.
Sistemos pagrindu turėtų tapti realiuoju laiku formuojamas bendras mažosios oro erdvės vaizdas. Tai leistų perduoti objekto sekimą jam skrendant per skirtingas šalies teritorijas ir greičiau perspėti tarnybas, infrastruktūros valdytojus bei visuomenę.
Spalio 6 dieną KAM pranešė gavusi 19 įmonių ir konsorciumų paraiškų integruotai oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai kurti. Projektui numatyta apie 5 mln. eurų.
Projektas bus vykdomas trimis etapais. Pirmajame ketinama atrinkti iki trijų dalyvių, o vėliau darbus tęsti su vienu geriausiai įvertintu. Veikiantį bandomąjį sprendimą planuojama turėti 2027 metų pradžioje.
Numatoma, kad 2027 metais sistema sujungs prie jos prijungtus jutiklius ir oro gynybos priemones. 2028 metais ją ketinama integruoti su Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.
Ministerija pabrėžia, kad Lietuvos reagavimas nepriklauso vien nuo kaimyninių valstybių perspėjimų. 2025 metų liepos 10 dieną Karinės oro pajėgos pačios užfiksavo iš Baltarusijos artėjantį objektą. Ore buvusių NATO naikintuvų režimas buvo pakeistas iš treniruočių į užduoties, o objektui nukritus užduotis atšaukta ir informacija perduota pasieniečiams.
Lietuvos oro erdvės apsauga integruota į NATO struktūras, tačiau KAM viešai neatskleidžia reagavimo algoritmų, taikomų praradus kontaktą su galimai pavojingu dronu. Ministerija taip pat nedetalizuoja kriterijų, pagal kuriuos nustatoma tikėtina objekto kritimo vieta, ar operacinių stebėjimo priemonių išdėstymo.
