Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvoje numuštas rusiškas „Gerbera“ tipo dronas greičiausiai nebuvo sąmoningai nukreiptas prieš šalį, tačiau dalis politikų ir ekspertų tokią išvadą vadina per ankstyva ir neatmeta tyčinės Rusijos provokacijos versijos.
Naikintuvai droną sunaikino netoli Kruonio elektrinės
Bepilotis iš Baltarusijos pusės į Lietuvos oro erdvę įskrido naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją. Lietuvos kariuomenė ir Karinės oro pajėgos aptiko objektą bei perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai.
Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai droną sunaikino ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Nuo objekto aptikimo iki jo neutralizavimo praėjo maždaug 30 minučių.
Tai buvo pirmas kartas, kai dronas sunaikintas Lietuvos oro erdvėje.
Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų, o vėliau ir Kauno apskrities gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie tikėtiną oro pavojų. Žmonėms patarta iš anksto numatyti saugią vietą.
Numušimo vieta buvo aptverta ir saugoma, joje įvestas planas „Skydas“. Teritorijoje dirbo Karo policijos ir Lietuvos policijos pajėgos. Paaiškėjus, kad bepilotis gabeno sprogmenį, jį rugsėjo 15 dieną neutralizavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai.
Prezidentas drono nukrypimą sieja su elektronine kova
Po rugsėjo 16 dieną vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda paskelbė, kad, turimais duomenimis, numuštas objektas buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.
Prezidento pristatyta pagrindinė versija – bepilotis buvo skirtas atakuoti Ukrainą, tačiau šios šalies elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir taip pateko į Lietuvą. Pasak valstybės vadovo, incidentas veikiausiai nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą.
Galutinės išvados dar nėra pateiktos. G. Nausėda nurodė, kad drono elektroninė dalis tebėra analizuojama. Tikimasi atkurti duomenis, kurie padėtų nustatyti aparato kilmę, skrydžio maršrutą ir patekimo į Lietuvos oro erdvę aplinkybes.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius sakė, kad drono „smegenis“ jau pavyko nuskaityti, tačiau duomenų tyrėjai susiduria su keblumais.
Politikai tyčinės provokacijos versijos dar neatmeta
Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis teigė, kad šiame tyrimo etape negalima atmesti nei drono dezorientavimo, nei tyčinės Rusijos provokacijos versijos.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas ir NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė matantis bent tris neatsakytus klausimus. Todėl išvadą, kad Rusija tyčia neprisidėjo prie incidento, jis vadino per ankstyva.
Vėliau rugsėjo 16-ąją G. Nausėda taip pat pripažino, kad Rusija gali sąmoningai leisti dronams nukrypti į Baltijos valstybių ar Lenkijos teritoriją, siekdama palaikyti šių šalių visuomenes įtampoje. Prezidento vertinimu, tokie veiksmai nebūtinai reikštų tiesioginę ataką prieš NATO.
Tą pačią dieną Lietuvos Užsienio reikalų ministerija įteikė Baltarusijos atstovui griežto protesto notą. Drono įskridimą ji pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu ir pareikalavo išsamaus paaiškinimo bei priemonių, kurios užkirstų kelią panašiems incidentams.
