Lietuvoje ketvirtadienį, spalio 1 dieną, oficialiai prasideda 2026–2027 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekėjai nuo šios datos turi būti pasirengę pradėti tiekti šilumą, jeigu orai staiga atvėstų, tačiau tai nereiškia, kad radiatoriai tą pačią dieną bus įjungti visuose pastatuose.
Kada konkrečiai bus pradėta šildyti, priklausys nuo oro sąlygų ir pastato šilumos punkto. Naujoji tvarka leidžia pastatams, turintiems modernius automatizuotus šilumos punktus, pradėti šildytis nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.
Atvėsus orams, tokiame pastate šildymas gali įsijungti automatiškai. Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti.
Tokiu laikomas pagal nepriklausomą schemą prie šilumos perdavimo tinklo prijungtas įrenginių kompleksas, kurio valdymo įranga šildymo parametrus automatiškai reguliuoja pagal lauko temperatūrą ir vartotojų poreikius.
Jeigu pastato šilumos punktas nėra modernizuotas, dėl šildymo pradžios ir pabaigos, kaip ir anksčiau, spręs savivaldybė. Jos taip pat nustatys, kada pradėti ir baigti šildyti savo nurodytas įstaigas.
Energetikos ministerija šildymo sezono pradžios ir pabaigos savalaikiškumą vadina viena dažniausių centralizuoto šilumos tiekimo problemų. Ministerijos apklausoje beveik ketvirtadalis respondentų nurodė, kad ją reikia spręsti, o kai kuriose savivaldybėse taip atsakė daugiau kaip 40 proc. apklaustųjų.
Seimas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus priėmė birželio 25 dieną, o pagrindinės nuostatos įsigalioja spalio 1-ąją. Įstatyme nustatyta, kad šildymo sezonas trunka nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30-osios. Šiuo laikotarpiu tiekėjai turi būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią patalpų temperatūrą.
Šildymo sezonui taip pat priskiriamas už šių datų ribų išeinantis šaltasis laikotarpis, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko temperatūra neviršija 10 laipsnių šilumos.
