Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais reikšmingą įtaką darys šią vasarą priimti vidaus ir išorės sprendimai – JAV prekybos muitai, II pakopos pensijų sistemos reforma bei mokestiniai pakeitimai. Tai padidins ekonomikos svyravimus, tačiau neišmuš iš augimo kelio. Artimiausiais metais ekonomikos raidai didesnį poveikį turės pensijų ir mokesčių reformos, tačiau per kelerius metus ūkio aktyvumą labiau veiks JAV muitai.
„Per vasarą nežinomųjų Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje sumažėjo ir dabar matome kiek aiškesnį ateities vaizdą. Nors II pensijų pakopos reformos, mokestiniai pakeitimai ir aukštesni prekybos muitai artimiausiais metais darys poveikio ūkio raidai, jie nekeis bendros ekonomikos judėjimo krypties – ji išliks augimo kelyje. Svarbu ir tai, kad darbo užmokestis toliau didės sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad gyventojai galimybių taupyti ir vartoti turės daugiau“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
https://www.youtube.com/watch?v=dx2_45f7wnc
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet padidės 2,7 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau, nei prognozuota birželio mėn. 2026 m. ekonomika turėtų augti 3,2, o 2027 m. – 2,3 proc.
Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, kitų metų ekonomikos plėtros tempas padidintas 0,4, o 2027 m. – sumažintas 0,6 proc. punkto. Tai daugiausia susiję su II pakopos pensijų reforma, dėl kurios numatomas kur kas didesnis privatus vartojimas kitąmet, tačiau 2027 m. jo augimas turėtų reikšmingai susitraukti, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų bus išleista jau kitąmet.
Būtent vangesnis privatus vartojimas šių metų pradžioje slopino Lietuvos ekonomikos augimą. Šiuo metu jis jau atsigauna, o per visus 2025 m. turėtų padidėti 2,2 proc., arba 1,6 proc. punkto mažiau, nei prognozuota birželio mėn.
2026 m. rinką turėtų pasiekti iš II pakopos pensijų fondų atsiimtos lėšos. Darome prielaidą, kad per pirmąją bangą lėšas atsiims 20 proc. kaupiančiųjų, o atsiimtų lėšų suma gali siekti apie 1,13 mlrd. Eur. Prognozuojame, kad didžiąją dalį gautų lėšų gyventojai skirs prekėms ir paslaugoms įsigyti, todėl privatus vartojimas kitąmet didės 6 proc., tačiau po tokio trumpalaikio išlaidavimo, kurio metu dalis gyventojų išeikvos iki šiol senatvei kauptas santaupas, 2027 m. augimas sulėtės iki vos 0,8 proc. Antroji lėšų atsiėmimo banga, tikėtina, kils atsiėmimo lango pabaigoje, tačiau jos poveikis kol kas yra už dabartinių makroekonominių prognozių horizonto ribų.
JAV prekybos muitai Lietuvos ekonomikos plėtrą 2025–2027 m. pristabdys 0,3 proc. punkto – 0,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželio mėn. Tai susiję su tuo, kad Lietuvai taikomas efektyvusis JAV muitų tarifas, Europos Sąjungai (ES) ir JAV pasiekus susitarimą, palyginti su birželio mėn. turėta informacija, padidėjo nuo 8,3 iki 13,3 proc.
Geopolitinė situacija ir JAV prekybos muitai daro reikšmingą įtaką Lietuvos eksportui, kuris prognozuojamu laikotarpiu turėtų didėti kur kas lėčiau nei pastarąjį dešimtmetį. Bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 3,8, o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai 2 ir 3,4 proc. Ateityje rizikų eksportui gali kelti ir konkurencija su į Europos rinką nusitaikiusiais Kinijos gamintojais.
Silpnesnę nei pastarąjį dešimtmetį prekių ir paslaugų eksporto raidą bent iš dalies turėtų atsverti investicijos, kurios šiemet turėtų augti 5,7, o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai 5,4 ir 3,1 proc. Didžioji dalis investicijų augimo teks į įrangos atnaujinimą, gamybos pajėgumus ir modernizavimą investuosiančiam privačiajam sektoriui.
Valdžios sektoriaus investicijas ir toliau skatins nemenki lėšų iš ES paramos fondų srautai, didžioji dalis lėšų turėtų tekti žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, tvariam ir pažangiam ekonomikos augimui. Reikšmingą įtaką viešojo sektoriaus investicijoms darys ir didesnės išlaidos gynybai.
Darbo rinkoje jaučiama lėtesnio ekonomikos augimo įtaka. Daugelyje sektorių sumažėjo užimtųjų skaičius, ūgtelėjo nedarbas, kuris šiemet turėtų siekti 7,1 proc. – 0,4 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželio mėn. 2026 ir 2027 m. nedarbas turėtų sumažėti atitinkamai iki 6,6 ir 6,5 proc.
Ūgtelėjęs nedarbas sumažino spaudimą didinti atlyginimus. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs dešimtadaliu, 2025 m. pakils daugiau kaip 8 proc. 2026 m. jo metinis augimas paspartės iki beveik 9, tačiau 2027 m. nesieks 7 proc. Nepaisant lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau didės sparčiau nei infliacija, todėl realioji Lietuvos gyventojų perkamoji galia augs.
Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 3,5, kitąmet – 3,1 ir tik 2027 m. grįš į 2,6 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Šiais ir ateinančiais metais labiausiai prie kainų augimo prisidės brangsiantis maistas ir paslaugos. Didžiausią poveikį maisto kainų didėjimui turi pabrangę alkoholiniai gėrimai, pieno ir mėsos produktai bei tabakas – tam įtaką daro mokesčiai ir brangstančios maisto žaliavos.
Apie ketvirtadalį vartojimo kainų padidėjimo 2025–2027 m. nulems anksčiau priimti mokestiniai pakeitimai, kurie jau buvo įtraukti į birželio mėn. prognozes, ir nauji šiemet priimti mokestiniai pakeitimai, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
