Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bankų sektoriuje vyravo tendencija, kad gyventojai, atsiėmę lėšas iš antrosios pensijų pakopos, didelę jų dalį pervedė į einamąsias sąskaitas. Pastebėtas ir reikšmingas paskolų verslui portfelio augimas. Didžiausią pelno dalį ir toliau generuoja „Revolut“ grupė.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė pažymėjo, kad gyventojų indėlių augimas antrojo ketvirčio tendencijose buvo numatytas dėl pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos. „Tačiau pastebime, kad atsiėmę pinigus nemaža dalis gyventojų juos palieka einamosiose sąskaitose, už kurias laikomas lėšas nemokamos palūkanos. Siūlome gyventojams apsvarstyti įvairias taupymo alternatyvas ir pasirinkti labiausiai jų poreikius bei planus atitinkantį variantą. Pavyzdžiui, vienos iš paprasčiausių priemonių grąžai gauti yra terminuotieji indėliai ar gynybos obligacijos“, – sakė ji.
Dauguma indėlių – einamosiose sąskaitose
Pirmąjį pusmetį šalies bankuose laikytų indėlių suma siekė beveik 90 mlrd. Eur. Iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 28,7 mlrd. Eur, o nerezidentų – 43 mlrd. Eur. Antrąjį ketvirtį bendras indėlių portfelis padidėjo 5,1 mlrd. Eur (6,0 %), o nerezidentų indėliai – 4,4 mlrd. Eur (11,3 %).
Lietuvos gyventojų indėliai antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 1,9 mlrd. Eur (7 %), kas yra vienas didžiausių augimo tempų per ketvirtį. Tuo tarpu kitų finansų bendrovių indėliai bankuose sumažėjo 0,7 mlrd. Eur (beveik 36 %). Abu šiuos pokyčius daugiausia lėmė dalies gyventojų pasitraukimas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.
Dauguma gyventojų lėšų pirmąjį pusmetį laikė einamosiose sąskaitose. Nepaisant to, kad už jas nemokamos palūkanos, einamųjų indėlių per ketvirtį padaugėjo 1,8 mlrd. Eur iki 20 mlrd. Eur birželio pabaigoje. Namų ūkių terminuotieji ir kaupiamieji indėliai padidėjo 157 mln. Eur iki beveik 9 mlrd. Eur. Už juos mokamos vidutinės palūkanų normos per antrąjį ketvirtį pakilo nuo 1,63 iki 1,78 proc. Šiuo metu bankų metinės palūkanų normos dar labiau padidėjo, o už populiariausius vienų metų trukmės indėlius siūloma nuo 1,75 proc. iki 3,20 proc.
Didžiausią įtaką nerezidentų indėlių padidėjimui turėjo „Revolut“ grupės plėtra. Nerezidentų indėliai ES šalyse sudaro 98,4 proc. „Revolut“ grupės indėlių. Kitose finansų įstaigose nerezidentų indėlių dalis siekia apie 6–7 proc. visų klientų indėlių. Mažesnės svarbos bankuose nemažą dalį sudaro per indėlių platformas pritrauktos užsienio gyventojų (daugiausia Vokietijos) lėšos, taip pat elektroninių pinigų įstaigų indėliai.
Paskolų portfelyje – būsto ir įmonių paskolų lenktynės
Pirmąjį pusmetį bankų paskolų portfelis sudarė 42 mlrd. Eur. Per ketvirtį jis padidėjo 1,7 mlrd. Eur (4,2 %), o per metus – 7 mlrd. Eur (20 %).
Gyventojų paskolų portfelis antrąjį ketvirtį išaugo 0,9 mlrd. Eur (4,2 %) iki 22,1 mlrd. Eur. Tradiciškai dominavo būsto paskolos, sudariusios 15,5 mlrd. Eur, jų suteikta 0,5 mlrd. Eur (3,1 %) daugiau nei ankstesnį ketvirtį.
Vartojimo paskolų portfelis padidėjo 0,3 mlrd. Eur (7,0 %) iki 4,7 mlrd. Eur, tačiau šį augimą lėmė bankų veikla kitose ES valstybėse, o Lietuvos gyventojams suteiktų vartojimo paskolų dalis liko beveik nepakitusi.
Paskolų įmonėms portfelis per ketvirtį padidėjo 0,7 mlrd. Eur (4,4 %) iki 15,5 mlrd. Eur, gerokai viršijant pirmojo ketvirčio augimą (tada išaugo 0,2 mlrd. Eur). Didžiausią dalį įmonių finansavimo sudaro nekilnojamojo turto operacijų (28,6 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (15,6 %) bei apdirbamosios gamybos (11,2 %) sektoriai.
Bankų paskolų kokybės rodikliai išliko vieni geriausių ES ir neviršijo rizikos požiūriu reikšmingo lygio. Neveiksnių paskolų dalis per ketvirtį sumažėjo, o pradelstų paskolų lygis buvo žemas.
Pelnas padidėjo dešimtadaliu
Lietuvoje veikia 19 bankų, įskaitant 6 užsienio bankų filialus. Bendras sektoriaus turtas siekė 107 mlrd. Eur, padidėjęs 6,1 mlrd. Eur (6,1 %) per ketvirtį ir 25 mlrd. Eur (31 %) per metus. „Revolut Holdings Europe UAB“ rinkos dalis per ketvirtį padidėjo 2,5 procentinio punkto iki 42,9 %. „Swedbank“ AB sudarė 21,2 %, AB SEB banko – 15,3 %, o AB Artea banko – 5,6 %.
Lietuvos bankų sektorius pirmąjį pusmetį uždirbo 591 mln. Eur pelno, tai 10 % daugiau nei per 2025 m. tą patį laikotarpį (537 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, o 5 patyrė bendrai 4,2 mln. Eur nuostolį.
Didžiausią įtaką pelno augimui turėjo „Revolut“ grupės aktyvi veikla: per pirmąjį šių metų pusmetį ji uždirbo 146,7 mln. Eur (43,7 mln. Eur arba 42,5 % daugiau nei pernai). Trijų didžiausių bankų (be „Revolut“ grupės) bendras pelnas, palyginti su 2025 m. pirmuoju pusmečiu, išaugo 21 mln. Eur (6 %) iki 364 mln. Eur. Devynių mažesnės svarbos bankų pelnas sumažėjo 2,5 mln. Eur (33 %) iki beveik 5 mln. Eur, o šešių užsienio bankų filialų pelnas sumažėjo 7,7 mln. Eur (9,3 %) iki 37 mln. Eur.
Dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai mažėjo: nuosavybės grąža antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 16,38 % (prieš metus – 18,78 %), turto grąža – 1,17 % (prieš metus – 1,38 %). Mažesnės svarbos bankų pelningumo ir efektyvumo rodikliai išliko prastesni nei didelės svarbos bankų. Bankų sektorius išlieka gerai kapitalizuotas ir viršijo nustatytus likvidumo normatyvus.
2026 m. antrąjį ketvirtį bankai pranešė apie 10 didelių su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių incidentų, tačiau nė vienas nebuvo susijęs su kibernetiniais nusikaltimais. Lietuvos bankas ragina bankus skirti daugiau dėmesio šiai sričiai, ypač atsižvelgiant į riziką dėl naujų dirbtinio intelekto priemonių panaudojimo kibernetinėms atakoms.
Informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymą skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
