Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, Lietuvoje veikiantys bankai demonstravo aktyvų skolinimo gyventojams ir verslui tempą. Nors būsto paskolos išliko populiariausios, pastebimas ir vartojimo bei įmonių kreditavimo augimas. Bendras bankų sektoriaus turtas viršijo 100 mlrd. Eur ribą, o pelningumas, nors ir pakito priklausomai nuo banko dydžio bei veiklos, išliko tvarus.
„Ketvirčio rezultatai rodo išliekantį susidomėjimą būsto paskolomis. Matome, kad būsto paskolų segmente konkurencija pamažu auga, tačiau joje vis dar dominuoja trys būsto paskolų teikėjai. Bankų sektorius ir toliau yra finansiškai atsparus, tą patvirtina ir viena geriausių Europos Sąjungoje paskolų portfelio kokybė“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Būsto paskolų paklausa didėjo
Pirmojo ketvirčio pabaigoje bankų paskolų portfelis padidėjo 1,5 mlrd. Eur (3,8 %), pasiekė 40,3 mlrd. Eur. Didžia dalimi tai lėmė būsto įsigijimo paskolos. Bankų sektoriaus paskolų kokybės rodikliai išlieka aukšti, Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių bankai turi mažiausiai neveiksnių paskolų.
Skolinimas gyventojams per ketvirtį išaugo 0,9 mlrd. Eur (4,3 %), iki 21,2 mlrd. Eur. Būsto paskolos sudarė 15,1 mlrd. Eur, padidėjusios 0,5 mlrd. Eur (3,5 %).
Vartojimo paskolų portfelis padidėjo 0,2 mlrd. Eur (5,5 %), iki 4,3 mlrd. Eur. Daugiausia šių paskolų buvo suteikta ne Lietuvos rezidentams.
Įmonių paskolų portfelis per ketvirtį augo 0,2 mlrd. Eur (1,4 %), pasiekė 14,8 mlrd. Eur. Didžiausia dalis finansavimo tenka nekilnojamojo turto (NT) operacijų (28,5 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16,1 %) bei apdirbamosios gamybos (11,8 %) sektoriams.
Laukiama indėlių prieaugio
Pirmojo ketvirčio pabaigoje bankuose laikytų indėlių suma siekė 84,6 mlrd. Eur, jie išaugo 5,7 mlrd. Eur (7,3 %). Nerezidentų indėliai padidėjo 4,4 mlrd. Eur (12,8 %), sudarė beveik 38,5 mlrd. Eur. Lietuvos gyventojų indėliai, dėl sezoniškumo, sumažėjo 0,1 mlrd. Eur (0,4 %), iki 26,8 mlrd. Eur. Numatoma, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose šiemet reikšmingai augs, ypač dėl lėšų, kurias perves iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukę gyventojai.
Pelningumo tendencijos skiriasi
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Nuo metų pradžios pradėjo veikti „RATO bankas“, o „PayRay Bank“ veiklą baigė savo iniciatyva. Bendras sektoriaus turtas viršijo 100 mlrd. Eur. „Revolut Holdings Europe UAB“ rinkos dalis per ketvirtį ūgtelėjo 2,8 procento punkto – iki 40,4 %. „Swedbank“, AB, rinkos dalis sudarė 21,9 %, AB SEB banko – 16,4 %, AB Artea banko – 5,8 %.
Lietuvos bankų sektorius pirmojo ketvirčio metu uždirbo 282 mln. Eur pelno, tai 5,5 % daugiau nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį (267 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6, kurių bendras nuostolis siekė 2,8 mln. Eur.
Šis pelno augimas daugiausia lėmė „Revolut“ grupės aktyvi veikla ES šalyse; grupė uždirbo 21,3 mln. Eur (44 %) daugiau pelno. Trijų didžiausių bankų (be „Revolut“ grupės) bendras pelnas, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 4 mln. Eur (2,4 %) – iki 174 mln. Eur. Devynių mažesnės svarbos bankų bendras pelnas sumažėjo 1,8 mln. Eur (47 %), iki 2,0 mln. Eur, o šešių užsienio bankų filialų bendras pelnas sumažėjo 8,8 mln. Eur (19,3 %) – iki 36,9 mln. Eur.
Dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo: nuosavybės grąža pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 16,28 % (pernai – 18,79 %), turto grąža – 1,16 % (pernai – 1,42 %). Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, buvo 43,57 %, per metus jis pagerėjo 1,33 procento punkto. Mažesnės svarbos bankų pelningumo ir efektyvumo rodikliai yra prastesni nei didelės svarbos bankų.
Būtina stiprinti informacinių sistemų atsparumą
Pirmojo šių metų ketvirčio metu bankai pranešė apie septynis didelius su informacinėmis technologijomis susijusius incidentus, vienas iš jų buvo kibernetinio pobūdžio.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į naujos kartos dirbtinio intelekto įrankių galimybes ir grėsmes, paragino bankus iš esmės peržiūrėti savo informacinių sistemų saugumo strategiją, procesus bei priemones, pereiti nuo reaktyvaus modelio prie labiau automatizuoto valdymo realiu laiku.
Informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą kas ketvirtį skelbiamą Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
