Lietuvos sezoniškai ir pagal darbo dienų skaičių pakoreguotas realusis BVP 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 1,7 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros pirminis įvertis. To meto kainomis šalies BVP siekė 22,7 mlrd. eurų.
Vertinant gamybos metodu, didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai. Prie augimo taip pat labiausiai prisidėjo statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos bei transporto ir saugojimo veiklos.
Nepakoreguotas realusis BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 7 proc.
Palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, nepakoreguotas realusis BVP augo 4,1 proc., o pašalinus sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,8 proc.
Agentūra nurodo, kad skirtingų laikotarpių BVP pokyčiams palyginti naudojami nuo sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus įtakos išvalyti rodikliai.
Pirminis antrojo ketvirčio įvertis apskaičiuotas ekonometriniais modeliais, remiantis tuo metu turėtais statistiniais duomenimis. Antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra numato paskelbti rugsėjo 1 d.
Palyginimui, antruoju įverčiu pirmojo 2026 m. ketvirčio BVP buvo įvertintas 20 mlrd. eurų, o pakoreguotas ketvirčio pokytis siekė minus 0,3 proc.
Lietuva – antra sparčiausiai auganti ekonomika Europoje
Europos kontekste Lietuvos rezultatas išsiskiria. Pagal Eurostato pirminį įvertį, euro zonos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 0,4 proc., visos Europos Sąjungos – 0,5 proc. Taigi Lietuvos ekonomika augo daugiau nei tris kartus sparčiau už ES vidurkį.
Euro zonos augimas viršijo rinkos lūkesčius – prognozuota 0,4 proc. vietoje 0,2 proc. – ir buvo gerokai spartesnis nei pirmąjį ketvirtį, kai euro zonos ir ES BVP paaugo vos po 0,1 proc. Per metus, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, euro zonos BVP padidėjo 1,0 proc., ES – 1,2 proc.
Sparčiausiai augusia Europos ekonomika tapo Airija, kurios BVP šoktelėjo 3,9 proc. Vien šis rezultatas prie bendro euro zonos augimo pridėjo 0,1 procentinio punkto – Airijos rodikliai tradiciškai svyruoja dėl šalyje registruotų tarptautinių korporacijų veiklos. Antra rikiuojasi Lietuva su 1,7 proc., trečia – Švedija su 1,4 proc. Toliau seka Suomija (0,9 proc.), Portugalija (0,8 proc.) ir Ispanija (0,7 proc.), kuri ir vėl aplenkė didžiąsias euro zonos valstybes.
Didžiosios Europos ekonomikos augo vangiai. Vokietijos BVP padidėjo 0,2 proc. – mažiau nei pirmąjį ketvirtį, kai augimas siekė 0,4 proc. Po ankstesnio smukimo po 0,2 proc. atsitiesė Prancūzija ir paaugo Italija. Belgijos ir Austrijos ekonomikos nepajudėjo iš vietos – jų BVP pokytis nulinis. Po 0,4 proc., kaip ir visa euro zona, augo Čekija, Estija, Vengrija bei Nyderlandai.
Analitikai ragina nesižavėti bendru vaizdu. „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistų vertinimu, euro zona pirmąjį pusmetį parodė atsparumą, tačiau augimą daugiausia lėmė grynasis eksportas, o vartojimas lėtėjo ir investicijos traukėsi. Tai reiškia, kad Vokietijos ekonomika kol kas labiau remiasi užsienio paklausa nei vidaus vartojimu.
