Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių, o tai kelia iššūkių šalies ekonomikai. Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2010–2023 m. laikotarpiu darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažėjo nuo 67,5 proc. iki 65,1 proc. Šis pokytis turėjo neigiamos įtakos realaus BVP augimui, sumažindamas jį 4,5 procentinio punkto.
Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių EBPO šalių, o darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo tendencija išliks ir toliau. Prognozuojama, kad neigiama natūrali gyventojų kaita ir mažesnė grynoji migracija turės įtakos ir 2025 metais.
Užimtumo tarnybos specialistai pabrėžia, kad būtina planuoti darbuotojų kaitą ir skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją. Investicijos į jų kvalifikacijos kėlimą, lanksčių darbo sąlygų sudarymas ir visuomenės stereotipų keitimas yra svarbūs žingsniai siekiant spręsti šią problemą.
2024 metais Lietuvos darbo rinką stipriai paveikė dirbtinis intelektas (DI). Gyventojai ir įmonės išbandė ir pritaikė DI įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ir „Google Bard“. Tikėtina, kad tai sumažins personalo skaičių įmonėse, optimizuos veiklos išlaidas ir leis kurti didesnę vertę klientams.
Artimiausioje ateityje DI transformuos daugelį darbų ir visą darbo rinką. Šiuo metu dirbtinis intelektas jau paveikė apie 25 proc. darbo vietų, o EBPO prognozuoja, kad netolimoje ateityje šis poveikis išsiplės iki 70 proc.
DI ne tik automatizuoja pasikartojančias užduotis, bet ir keičia darbuotojų kvalifikacijos poreikius. Auga skaitmeninių specialistų, programuotojų ir duomenų analitikų paklausa. Tačiau ši technologija kelia iššūkių tiems sektoriams ir darbuotojams, kurie nespėja prisitaikyti prie pokyčių.
Dirbtinio intelekto plėtra, visuomenės senėjimas, didėjantis darbuotojų perkvalifikavimo poreikis, karjeros pauzės ir naujos marketingo strategijos talentų pritraukimui – tai pagrindiniai veiksniai, kurie 2024 metais paveikė Lietuvos ir kitų šalių darbo rinkas.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad besibaigiantys metai buvo išlikimo ir virsmo metai. Energijos kainų svyravimai ir nestabili geopolitinė situacija paskatino pokyčius daugelyje sektorių. Baldų gamybos pramonė po nuosmukio atsigauna, tačiau kitos gamybos sritys, ypač siuvimo, susiduria su sunkumais, didėja atleidimų ir bankrotų skaičius. Verslas, investavęs į technologinius procesus, atsisako dalies personalo. Skaitmenizacija ir automatizacija skatina didesnį proveržį darbuotojų mokymų ir perkvalifikavimo srityje.
Įmonės vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymus ir bendradarbiauja su mokymo centrais bei universitetais. Užimtumo tarnyba remia profesinio mokymo programas ir stiprina persikvalifikavimo iniciatyvas. Kasmet naujų įgūdžių įgyja apie 15 tūkst. klientų. Populiariausios mokymo sritys yra IT, logistika, sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos. Slaugytojų, elektrinių transporto priemonių specialistų ir apskaitininkų poreikis atspindi rinkos pokyčius, susijusius su demografija ir technologijomis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota platforma „Kursuok“ jau padėjo 10 tūkst. žmonių sėkmingai baigti mokymus. Iki 2030-ųjų į švietimo programas bus investuota 53 mln. eurų, suteikiant galimybių daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo veiklose.
Senstanti darbo jėga turi tiesioginę įtaką sektoriams, kuriems reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, ypač švietimui ir sveikatos priežiūrai.
Kita tendencija – karjeros pauzės. Darbuotojai ir darbdaviai stengiasi prisitaikyti prie šiuolaikinių darbo kultūros pokyčių. Karjeros pauzių poreikį lemia perdegimo prevencija, profesinės krypties keitimas, psichologinės sveikatos gerinimas ar naujų įgūdžių įgijimas.
I. Balnanosienės teigimu, tai – nauja darbo rinkos realybė, ypač tarp jaunų specialistų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Intensyvus darbo tempas ir emocinė įtampa kūrybinių industrijų, IT ir finansų sektoriuose dažnai skatina pertraukas. DI kelia nerimą dėl darbo stabilumo, todėl darbuotojai renkasi laikinai pasitraukti iš rinkos persikvalifikuoti ar įgyti naujų kompetencijų.
Darbdaviai ieško būdų, kaip užtikrinti darbuotojų lojalumą ir motyvaciją. Vis labiau populiarėja lanksčios darbo sąlygos, „atvirų durų“ politika sugrįžtantiems darbuotojams bei trumpalaikės darbo sutartys.
Didėjanti konkurencija dėl talentų keičia įdarbinimo praktiką. Tradiciniai darbo skelbimai užleidžia vietą kūrybingoms ir inovatyvioms strategijoms. Įmonės naudoja intriguojančius profesijų aprašymus ir nestandartinius darbo pasiūlymus, pabrėždamos unikalią darbo vietos kultūrą, tobulėjimo galimybes bei asmeninio augimo perspektyvas. Socialiniai tinklai tampa pagrindine įrankių platforma. Įmonės kuria vaizdo įrašus, dalijasi darbuotojų istorijomis ir rodo realias darbo sąlygas, taip užmegzdamos emocinį ryšį su kandidatais ir stiprindamos įmonės įvaizdį.
