Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas Prezidentūroje pristatė priemonių paketą, skirtą Lietuvos ekonomikos proveržiui ir jos augimui iki 100 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). Priemonės apima ekonomikos augimo skatinimą ir „šešėlinės“ ekonomikos mažinimą.
„Lietuva jau dabar turi stiprų potencialą tapti viena konkurencingiausių ekonomikų regione. Naujausia mūsų atlikta analizė parodė, kad apie 90 proc. BVP sukuria trys kryptys: administracinės naštos mažinimas, aukštos pridėtinės vertės ekonomika ir darbo našumo kėlimas. Šios kryptys jau dabar įgyvendinamos per „3i“ planą, o mūsų visų bendras susitelkimas ir tikslinga kryptis leis šį proveržį pasiekti dar greičiau“, – teigė ministras E. Grikšas.
Ekonomikos augimą Lietuvoje paspartintų „Eksporto fondas”, plėtra būtų skatinama per laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtrą, tikslines gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas fiziniams asmenims, investuojantiems į ankstyvosios stadijos startuolius, bei licencijavimo procedūrų peržiūrą, siekiant atsisakyti nepagrįstų reikalavimų.
Dar viena pristatyta priemonė – investicinio projekto lengvatos išplėtimas technologijų pagrindu. Pagal ją, į pažangias gamybos technologijas investuojančios įmonės galėtų dukart sumažinti pelno mokestį investuota suma. EIMIN skaičiavimais, ši lengvata kasmet padidintų šalies BVP augimą apie nuo 0,14 iki 0,25 procento.
Taip pat aptarta bendra Lietuvos – Lenkijos LEZ iniciatyva, kuri galėtų tapti pirmąja tarpvalstybine ekonomine zona Europoje, pritaikyta konkrečių technologijų vystymui.
Siūloma atsisakyti vadinamo „paauksavimo“ – kai įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) reikalavimus nacionaliniu lygmeniu nustatoma daugiau ar griežtesnių reikalavimų, nei numatyta pačiuose ES teisės aktuose.
„Šešėlinės“ ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 6,2 mlrd. eurų per metus. Siekiant jį mažinti, ministras E. Grikšas akcentavo verslumo skatinimą, administracinės naštos mažinimą ir procesų skaitmenizavimą.
„Kovodami su „šešėline“ ekonomika, turime kalbėti ne tik apie kontrolę, bet ir apie verslumą, ar žmogui lengva pradėti verslą, ar apskaita paprasta, ar valstybė padeda, o ne trukdo, kas mažina paskatas veikti „šešėlyje“. Todėl ministerijos tikslas – mažinti administracinę naštą, skaitmenizuoti procesus ir sukurti tokią aplinką, kurioje legali veikla būtų paprasčiausias pasirinkimas. Kuo daugiau verslumo, tuo mažiau „šešėlio“. Kuo daugiau augančių įmonių, tuo daugiau darbo vietų, investicijų ir pajamų valstybei“, – sakė E. Grikšas.
Ministerija taip pat siūlo nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Paskaičiuota, kad NPD padidinus nuo 747 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, darbuotojui, kuriam būtų taikomas visas maksimalus NPD, mokėtinas GPM sumažėtų apie 50,60 eurų per mėnesį, arba apie 607 eurų per metus.
Siekiant mažinti „šešėlinę“ ekonomiką, siūloma patobulinti „Virtualų buhalterį i.APS”, kuris supaprastintų apskaitą verslui. Skaičiuojama, kad bent 50 tūkst. aktyvių šios sistemos naudotojų galėtų atnešti iki 24 mln. eurų siekiančią naudą.
EIMIN parengtas priemonių paketas yra ekonomikos transformacijos plano „3i“ dalis, kuriuo siekiama pereiti prie tvaraus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo.
Įgyvendinus „3i“ plano tikslus, iki 2030 m. Lietuvos ekonomika augs 2,33 proc. greičiau nei įprastu tempu, kas antra darbo vieta kurs aukštą pridėtinę vertę, o darbo našumas priartės nuo 70 iki 90 proc. ES vidurkio. Aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalis išaugs nuo 9,7 iki 16,8 procento.
Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos efektyvumas padidės 7,1 proc., o MTEP investicijų dalis nuo BVP – nuo 1,1 iki 2,2 proc. Verslo augimą papildomai skatins 35 proc. mažesnė administracinė našta.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP toliau auga sparčiai, lyginant su praėjusiais metais, yra 4,1 procentinio punkto didesnis. Geresnius rezultatus lėmė stipri vidaus rinkos paklausa ir augančios investicijos.
