Lietuva mėgsta didžiuotis savo lazeriais, ir pagrįstai – mūsų lazerių bendrovės yra pasaulinio lygio, jų gaminiai skaldo atomus geriausiuose pasaulio universitetuose. Tačiau kol mes džiaugiamės fizikos laimėjimais, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų 2025 m. pasirodė tokios įmonės, kaip „Vinted“ ar „Nord Security“, paslaugų eksportuotojos.
Tad tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien yra nebe tai, ką supakuojame į dėžes, o tai, ką perduodame šviesolaidžiais, mūsų intelektinės paslaugos. Nors šioje srityje kelionę prieš kelis dešimtmečius pradėjome nuo skambučių centrų, dabar tampame aukščiausios klasės paslaugų centru, kurį Vakarų korporacijos renkasi ne dėl taupymo sumetimų, o dėl kokybės.
Skaičiai nemeluoja: paslaugos gelbsti Lietuvos biudžetą jau šiandien
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2025 m. III ketvirtį Lietuvos paslaugų eksportas pasiekė 6,6 mlrd. eurų, o tai yra net apie 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Dar svarbiau yra tai, kas lieka šalies kišenėje. Prekyboje prekėmis dažnai turime deficitą (importuojame daugiau, nei eksportuojame), tačiau paslaugų sektoriuje Lietuva generuoja reikšmingą perviršį. 2025 m. III ketvirtį paslaugų balanso perviršis siekė 2,7 mlrd. eurų (apie 12,7 proc. ketvirčio BVP). Tai reiškia, kad būtent paslaugų eksportuotojai „uždengia“ prekybos prekėmis spragas ir tempia šalies einamąją sąskaitą į viršų.
Nors transporto sektorius tradiciškai užima liūto dalį (apie 43 proc.), įspūdingiausi pokyčiai vyksta aukštos pridėtinės vertės sektoriuose: informacinių ryšių technologijų, finansinių paslaugų ir verslo procesų valdymo srityse.
Nuo skambučių centrų iki strateginių partnerių
Kodėl Vakarų įmonės renkasi Lietuvą? Prieš dešimtmetį atsakymas buvo paprastas – dėl kainos. Šiandien atsakymas – dėl kompetencijos. Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge („IMD World Digital Competitiveness Ranking 2025“) Lietuva pakilo į 17-ąją vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis, kaip Estija, Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
Naujausi „Unicorns Lithuania“ duomenys rodo, kad Lietuvos startuoliuose vidutinis atlyginimas praėjusių metų pirmojoje pusėje siekė apie 4 600 eurų (bruto), o tai yra gerokai daugiau nei šalies vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuva užsienio bendrovėms tikrai nėra pigios darbo jėgos šalis. Mes negalime (ir neturėtume) konkuruoti su Azijos šalimis kainomis. Mūsų eksporto prekė yra kokybiškas problemų sprendimas. Lietuvos paslaugų bendrovės ir darbuotojai nebevykdo tik duomenų suvedimo funkcijų, o perima sudėtingus procesus.
Andžej Rynkevič, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas, teigia, kad Vakarų verslo požiūris į paslaugas iš Lietuvos pasikeitė: „Užsienio įmonės nebeieško tiesiog pigiausių rankų rinkoje – jos ieško patikimumo, kultūrinio atitikimo ir aukščiausios kompetencijos. Lietuviams pateikiami net ir sudėtingi finansų valdymo, apskaitos ar verslo vystymo procesai. Užsienio įmonės šiais laikais mus mato ne kaip aptarnaujantį personalą, o kaip strateginius partnerius, kurie geba savarankiškai priimti sprendimus.“
Šis pokytis yra esminis. Kai Skandinavijos ar JAV bendrovė patiki savo finansų apskaitą ar klientų aptarnavimą komandai Vilniuje, ji perka ne valandas, o ramybę ir vakarietišką darbo etiką.
Aukštųjų technologijų ir paslaugų sinergija
Dažnai klaidingai manoma, kad turime rinktis tarp gamybos ir paslaugų. Duomenys rodo, kad didžiausią vertę kuria jų sinergija. 2024 m. „Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad pagal sukurtų darbo vietų skaičių technologijų sektorių lenkė tik verslo paslaugų sektorius.
Tai nėra tik skambučių centrai. Tai – kibernetinio saugumo padaliniai, „FinTech“ atitikties (AML/KYC) centrai ir programinės įrangos kūrimo bazės. Lietuvos banko duomenimis, vien finansinių paslaugų eksportas nuo 2022 m. pradžios augo kartais, o ne procentais.
Lietuvių noras įrodyti savo vertę, darbo etika, gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujų technologijų ir lankstumas yra tai, kas mus išskiria globalioje rinkoje.
„Lankstumas ir gebėjimas greitai integruotis į užsienio įmonių vidinę kultūrą yra mūsų slapti ginklai. Didelės korporacijos dažnai yra inertiškos, joms sunku greitai rasti specialistų specifiniams projektams. Vis dėlto dirbant su lietuviais, prieigos prie aukščiausios kvalifikacijos talentų privalumai pajuntami iš karto. Technologijos yra svarbios, bet būtent žmogiškasis faktorius – gebėjimas proaktyviai spręsti problemas ir sklandžiai komunikuoti tiek dėl mūsų kalbinių gebėjimų, tiek dėl kultūros – paverčia Lietuvą pasaulinio lygio paslaugų centru“, – komentuoja A. Rynkevič.
Strategija ateičiai
Jei norime išlaikyti šį augimą, A. Rynkevič pabrėžia, kad turime pradėti matyti save kaip aukštos pridėtinės vertės bei kvalifikacijos profesionalų valstybę ir daugiau apie tai komunikuoti pasauliui. Specialisto manymu, tai turėtų tapti viena iš ilgalaikių strateginių šalies eksporto sričių.
- Švietimo fokusas į eksportuojamas kompetencijas: Lietuvai reikia ne tik inžinierių gamykloms, bet ir finansų analitikų, projektų vadovų bei daugiakalbių klientų aptarnavimo specialistų.
- Mokesčių aplinka: paslaugų eksportas yra itin jautrus darbo jėgos apmokestinimui. Pagrindinė „žaliava“ čia yra žmogus, todėl konkurencingi darbo mokesčiai yra kritiškai svarbūs norint išlaikyti spartų augimą.
- Įvaizdžio formavimas: pasaulis jau žino apie lietuviškus lazerius, laikas visiems sužinoti ir apie tai, kad Lietuva yra vieta, kurioje tarptautiniai nuotoliniai procesai valdomi itin gerai.
Mes įrodėme, kad galime gaminti pažangias technologijas. Dabar įrodome, kad galime valdyti pasaulio verslo procesus. Sprendžiant iš milijardinių eksporto skaičių – mums tai sekasi puikiai. Tik reikia dar daugiau pastangų ir pasitikėjimo.
