A nurse in scrubs pushes a wheelchair through a well-lit hospital corridor, attending to patient care.

Lietuvos gydymo įstaigos per pusmetį suteikė viršsutartinių paslaugų už 85,1 mln. eurų

Lietuvos gydymo įstaigos per pirmąjį 2026 m. pusmetį suteikė sutartyse nenumatytų papildomų paslaugų už 85,1 mln. eurų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK), administruojančios privalomojo sveikatos draudimo lėšas, duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu neįvykdytų sutarčių suma siekė 23,8 mln. eurų.

Už antrojo ketvirčio paslaugas žadama sumokėti rugsėjį

Informacija apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymą, gydymo įstaigų finansinę padėtį ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimą rugpjūčio 26 d. pristatyta Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, viešosioms gydymo įstaigoms teko 57 mln. eurų vertės viršsutartinių paslaugų. Tačiau privačios įstaigos sutartyse numatytą paslaugų apimtį viršijo didesne procentine dalimi.

Vien antrąjį ketvirtį viršsutartinių paslaugų vertė siekė 44,4 mln. eurų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė prioritetinės gydytojų konsultacijos, dienos chirurgija ir dienos stacionaro paslaugos. Regionų ir rajonų ligoninės per pirmuosius du metų ketvirčius suteikė tokių paslaugų už 19,2 mln. eurų.

Rugpjūčio 26 d. Vyriausybė pritarė premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimui visą antrojo ketvirčio viršijimą padengti iš PSDF biudžeto rezervo. Sveikatos apsaugos ministras turės parengti įsakymą, pagal kurį visoms šalies gydymo įstaigoms būtų apmokėtos galiojančias taisykles atitinkančios paslaugos.

G. Bendorius pripažino, kad apmokėjimo procesas užsitęsė nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos. Jis tikėjosi, kad dokumentai bus suderinti, o gydymo įstaigos pinigus gaus rugsėjo pradžioje.

Pirmąjį pusmetį teigiamą finansinį rezultatą pasiekė 77 gydymo įstaigos. VLK skaičiavimu, apmokėjus antrojo ketvirčio viršsutartines paslaugas, prie jų galėtų prisidėti dar 17 įstaigų.

Antrąjį pusmetį gali prireikti dar 85 mln. eurų

VLK prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį viršsutartinių paslaugų vertė gali siekti 40 mln., o ketvirtąjį – 45 mln. eurų. Taigi antrąjį pusmetį papildomas poreikis gali prilygti pirmojo pusmečio viršijimui.

G. Bendoriaus teigimu, atsiskaitant už trečiojo ketvirčio paslaugas gali tekti laikinai naudoti spalio ir lapkričio PSDF rezervo lėšas. Ketvirtojo ketvirčio viršijimus ketinama padengti iš maždaug 50 mln. eurų vertės sutarčių, kurios, kaip prognozuojama, per visus metus liks neįvykdytos. Todėl sausį ir vasarį papildomų rezervo pinigų prašyti neplanuojama.

VLK taip pat ketina su viešosiomis ir privačiosiomis gydymo įstaigomis sudaryti tikroviškesnį paslaugų poreikį atitinkančias sutartis. Kartu numatoma griežčiau riboti ir sutarčių viršijimą, ir jų nevykdymą.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis paskelbė, kad ministerija ir VLK tikrins įstaigas, kurios per pirmuosius du ketvirčius suteikė daugiausia viršsutartinių paslaugų. Taip pat ketinama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatančius ekonominio poveikio priemones.

PSDF surinko daugiau pajamų, bet trūksta 10 mln. eurų

Pirmąjį 2026 m. pusmetį PSDF pajamų planas buvo įvykdytas 100,7 proc. Surinkta 2,5 mlrd. eurų – 11 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Vis dėlto VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė nurodė, kad valstybės pavestoms paslaugoms finansuoti trūksta 10 mln. eurų biudžeto asignavimų. Neskyrus papildomų lėšų, galėtų vėluoti atsiskaitymai su vaistinėmis ir susidaryti delspinigių.

2026 m. pradžioje PSDF rezervas siekė apie 940 mln. eurų, iš jų maždaug 834 mln. sudarė rizikos valdymo dalis. L. Kukuraičio teigimu, dėl didesnių gydymo įstaigų išlaidų apie 120 mln. eurų planuotų įplaukų šiemet į rezervą negrįš. 2025 m. šis atotrūkis siekė apie 100 mln. eurų.

Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pabaigoje „Sodros“, PSDF ir Rezerviniame fonduose iš viso buvo sukaupta 6,03 mlrd. eurų. „Sodros“ rezerve buvo 4,5151 mlrd., PSDF rezerve – 723,7 mln., o Rezerviniame fonde – 791 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė taip pat pranešė apie planus gydymo įstaigų vadovų darbo kokybės vertinimą susieti su jų atlygiu ir priemokomis už efektyvius rezultatus. Siūloma kokybinius rodiklius nustatyti metų pabaigoje, o VLK sutartis pradėti planuoti lapkritį ir patvirtinti gruodį, kad įstaigos naujiems metams galėtų pasirengti iš anksto.