Lietuvos gyventojai, keisdami neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus, per daugiau nei dvi savaites pateikė 4762 paraiškas už 15 mln. eurų dotacijų. Tai yra maksimali suma, numatyta liepos 1 d. paskelbtuose kvietimuose. Iš jau gautų paraiškų katilų keitimui finansuoti, beveik 2,8 mln. eurų dotacijų jau išmokėta.
Nors šio etapo dotacijų suma buvo beveik tris su puse karto didesnė nei ankstesniuose kvietimuose, jau pirmąją dieną buvo užbaigti abu kvietimai, skirti neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vilniaus regione ir Vidurio, Vakarų Lietuvoje. Buvo surinktos 2862 paraiškos už 9 mln. eurų. Dėl didelio gyventojų susidomėjimo, perskirstius kvietimams skirtas lėšas, 2026 m. rugpjūčio 3 d. 14:00 val. bus skelbiamas papildomas kvietimas neefektyviems biomasę naudojantiems katilams keisti visoje Lietuvoje, skiriant 5 mln. eurų dotacijų.
„Gyventojų aktyvumas aiškiai rodo, kad parama neefektyviems katilams pakeisti yra reikalinga ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Todėl skiriame papildomus 5 mln. eurų, kad dar daugiau žmonių galėtų modernizuoti savo namų šildymą. Tai investicija ne tik į švaresnę energetiką, bet pirmiausia – į efektyvesnį šildymą, mažesnes ilgalaikes gyventojų išlaidas ir patogesnius namus“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
„Atsižvelgdami į tai, kad poreikis keisti neefektyvius biomasę naudojančius katilus didesnis ir siekdami kuo optimaliau paskirstyti lėšas, numatėme skelbti papildomą kvietimą, skirtą tik neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui visoje Lietuvoje. Finansavimo sąlygos išliks nepakitusios – gyventojai galės teikti paraiškas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir liepos mėnesį paskelbtuose kvietimuose“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Kvietimai dėl iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo ir toliau bus skelbiami įprasta tvarka – kiekvieno metų ketvirčio pirmąją darbo dieną. Iškastinį kurą ar biomasę naudojančių katilų kvietimų etapas bus skelbiamas 2026 m. spalio 1 d. 14:00 val. Jeigu pakeistas šildymo katilas naudojo tiek biomasę, tiek ir iškastinį kurą, pareiškėjas turi pasirinkti kvietimą, įvertinęs, kurią kuro rūšį naudojo dažniau.
Nuo 2023 m. pagal visus kvietimų etapus parama jau skirta beveik 18 800 gyventojų, keičiančių taršius katilus į modernią šildymo įrangą – jiems skirta daugiau nei 62 mln. eurų. Beveik 18 000 gyventojų jau įsirengė naujus šildymo įrenginius, jiems jau išmokėta beveik 60 mln. eurų.
Dotacijos teikiamos tik jau įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Kompensacijos neteikiamos, jeigu nauji šildymo įrenginiai įrengiami naujuose namuose ar namuose, kuriuose iki šiol nebuvo jokio šildymo įrenginio (pvz., sodo nameliai).
Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas paramą gali gauti gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.
Dėl dotacijų taip pat gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. jau atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl įrengto šilumos siurblio oras-oras, arba šilumos gamybos įrenginį yra pasikeitę bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį. Daugiabučiuose, neprijungtuose prie CŠT, finansuojami tik šilumos siurbliai, gyventojai negali įsirengti 5 klasės biokuro katilo. Šilumos siurblys oras-oras nefinansuojamas, kai keičiamas taršus katilas, kuris teikė šilumą į vandens pagrindu veikiančią šildymo sistemą, t. y. būstas šildomas radiatoriais, o nekilnojamojo turto registre nurodytas šildymo būdas – vietinė centrinė šildymo sistema.
Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką dėl vieno buto, individualaus namo ar sodo namo jau pakeisto šildymo katilo pakeitimo finansavimo. Teikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jei katilai keičiami įvairiuose būstuose.
Kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1500 eurų – įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą. Dotacija apskaičiuojama taikant fiksuotus įkainius ir atsižvelgiant į šilumos įrenginio galią.
Kompensacijos siekia iki 50 proc. nuo pagal rinkos kainas nustatyto fiksuoto šildymo įrenginio įkainio – tai reikėtų įvertinti iš anksto, renkantis naują įrangą.
Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui. Planuojama, kad valstybės teikiamomis dotacijomis pasinaudos apie 35 tūkst. gyventojų.
Detali informacija apie paraiškų teikimą, finansavimo sąlygas, techninius reikalavimus ir tinkamas išlaidas bus nurodyta kvietime ir paskelbta interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.
Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą, skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretų uždavinį „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ ir 2.2 uždavinį „Skatinti atsinaujinančiąją energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“, finansuojamus Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Lietuvos energetikos agentūros informacija.
