Lietuvos gyventojai 2024 metais kelionėse vidutiniškai išleido 59 eurus asmeniui per nakvynę – tai ketvirtas mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje. „Eurostat“ duomenimis, lietuvių išlaidos buvo maždaug 43 proc. mažesnės už 104 eurus siekusį ES vidurkį ir daugiau nei dukart mažesnės nei Estijos gyventojų.
Mažiau išleido tik trijų ES šalių gyventojai
Už Lietuvos gyventojus mažiau per nakvynę išleido graikai – 47 eurus, čekai – 55 eurus ir lenkai – 57 eurus. Latvijos gyventojų išlaidos siekė 70 eurų, o Estijos – 125 eurus.
Daugiausia ES išleido Liuksemburgo gyventojai – vidutiniškai 176 eurus per nakvynę. Austrų rodiklis siekė 170 eurų, o švedų – 140 eurų.
Vidutinės visos vieno ES gyventojo kelionės išlaidos 2024 metais sudarė 518 eurų. Keliaudami savo šalyje gyventojai vidutiniškai išleido 303 eurus, o vykdami į užsienį – 1 053 eurus.
„Eurostat“ rodikliai apima paprastai 15 metų ir vyresnių gyventojų asmenines bei verslo keliones su bent viena nakvyne. Skaičiuojamos transporto, apgyvendinimo, maisto ir kitų kelionėje įsigytų paslaugų ar prekių išlaidos.
Taupyti padeda pigūs skrydžiai ir išankstiniai pardavimai
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad 59 eurų vidurkis rodo gana ekonomišką lietuvių keliavimo modelį. Pasak jos, Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi pigių skrydžių pasiūlymais, kainų palyginimo platformomis ir išankstiniais kelionių paketų pardavimais, leidžiančiais sumažinti bendras išlaidas.
Vis dėlto vien pasirinkta kryptis statistikos nepaaiškina. Didžiuosiuose Europos miestuose apgyvendinimas ir maitinimas paprastai kainuoja daugiau nei pigesnėse regioninėse vietovėse, tačiau net toje pačioje šalyje atostogaujančių šeimų biudžetai gali smarkiai skirtis.
Išlaidos priklauso nuo to, ar keliautojai renkasi viešbutį, nuomojasi apartamentus, ar apsistoja pas artimuosius. Skirtumą taip pat lemia maitinimasis restoranuose arba savarankiškas maisto gaminimas.
Vienos nakvynės vidurkį gali paveikti ir kelionės trukmė. Per trijų dienų išvyką transporto, viešbučio, maitinimo ir ekskursijų išlaidos tenka vos kelioms dienoms, todėl dienos vidurkis būna palyginti aukštas. Dviejų savaičių atostogos iš viso gali kainuoti daugiau, tačiau vienai nakvynei tenkanti suma – būti mažesnė.
Didesnės pajamos taip pat savaime negarantuoja didesnių kasdienių išlaidų. Pavyzdžiui, Danijos gyventojai per nakvynę vidutiniškai išleido 81 eurą – mažiau už bendrą ES vidurkį.
Lietuva siektų pritraukti daugiau išleidžiančių turistų
Pastaraisiais metais daugiausia užsienio keliautojų į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos. Lenkijos bei Latvijos turistams Lietuva lengvai pasiekiama automobiliu, todėl jų kelionės gali būti trumpesnės, spontaniškesnės ir pigesnės. Vokietijos gyventojų vidutinės kelionių išlaidos yra gerokai didesnės.
Plepytės-Rainienės teigimu, gausūs kaimyninių šalių turistų srautai užtikrina stabilų lankytojų skaičių, tačiau nebūtinai sukuria didžiausias pajamas iš vieno žmogaus. Todėl Lietuvai vertėtų išlaikyti šiuos srautus ir kartu didinti daugiau išleidžiančių, aukštesnes pajamas turinčių keliautojų dalį.
Tokie turistai kryptį renkasi ne vien pagal kainą. Jiems svarbūs patogumas, laiko taupymas, kokybė ir išskirtinės paslaugos. Tolimų rinkų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, keliautojai paprastai patiria daugiau išlaidų, tačiau juos pritraukti Lietuvai kainuoja brangiau, o susisiekimas yra sudėtingesnis.
Asociacijos vadovės nuomone, daugiau išleidžiančių turistų padėtų pritraukti platesnė tiesioginių skrydžių pasiūla, patogus susisiekimas su oro uostais ir aiški informacija užsienio kalbomis. Lietuva taip pat galėtų siūlyti vienoje vietoje užsakomus kelių dienų paketus, apimančius apgyvendinimą, gastronomiją, kultūros renginius ir sveikatingumo paslaugas.
Didesnių pajamų šaltiniu laikomi ir verslo renginiai bei konferencijos. „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais verslo kelionėse išlaidos siekė 203 eurus per nakvynę, o asmeninėse kelionėse – 112 eurų. Taigi verslo keliautojų rodiklis buvo 2,1 karto didesnis.
