Naujausiame „Reputacijos indekso 2025“ tyrime, paskelbtame balandžio 9 d., paaiškėjo, kurios Lietuvos įmonės gali didžiuotis geriausia reputacija, o kurioms dar reikėtų pasistengti. Šių metų tyrimas ypatingas, nes analizuojamos dešimtmečio tendencijos, atskleidžiančios, kokie įvykiai labiausiai paveikė Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų reputaciją. Tyrimo duomenys rodo, kad pasitikėjimą Lietuvos įmonėmis lemia ne tik siūlomų prekių ar paslaugų kokybė, bet ir gebėjimas tinkamai reaguoti į geopolitines bei socialines krizes.
Rūta Gaudiešienė, „Civitta“ partnerė ir rinkodaros ekspertė, teigia, kad organizacijos, kurios parodė lyderystę sudėtingais momentais, šiandien džiaugiasi stipria reputacija. Pastarąjį dešimtmetį reputacijos bangavimus labiausiai lėmė trys veiksniai. 2017 m. „MG Baltic“ skandalas stipriai sukrėtė verslo sektorių, kuris iki šiol jaučia to reputacinio smūgio pasekmes. Vėliau sekusi COVID-19 pandemija sukėlė naujus pokyčius: vaistinių ir degalinių reputacija augo, o kitos verslo grupės patyrė reputacinį nuosmukį. Rusijos karas Ukrainoje atnešė dar didesnę takoskyrą – bendras pasitikėjimas verslu smuko, o visuomenė itin jautriai reagavo į įmonių poziciją Ukrainos atžvilgiu.
R. Gaudiešienė pabrėžia, kad esminiai šalies ir pasaulio įvykiai tiesiogiai atsispindi įmonių reputacijos rodikliuose. Tai nėra tik laikini svyravimai, bet fundamentalūs pokyčiai, kurie lemia, kaip visuomenė suvokia ir vertina verslo bei viešojo sektoriaus vaidmenį. „Reputacijos indekso“ tyrimas atskleidė, kaip per dešimtmetį keitėsi sektorių hierarchija. Labiausiai vertinamos išlieka biotechnologijų įmonės, vaistinės ir startuoliai. Tuo metu įmonių grupės ir viešasis sektorius išlieka jautrūs sukrėtimams. Aukščiausias pozicijas minėti sektoriai užima dėl kokybiškų produktų ir paslaugų, išskirtinės vartotojų patirties, sąžiningumo ir skaidrumo verslo procesuose.
Tyrimas taip pat parodė, kad skirtingos įmonių reakcijos į krizes lėmė jų reputacijos pokyčius. COVID-19 pandemijos metu atsakingai besielgusios įmonės dažniausiai pagerino savo reputaciją, o neutralios ar bendruomeniškai pasyvios organizacijos nesulaukė didelės reputacinės grąžos. R. Gaudiešienė atkreipia dėmesį, kad karo Ukrainoje atveju aktyvus Ukrainos palaikymas atnešė aiškią reputacinę naudą, o neveiklumas ar neutralumas lėmė reputacinius nuostolius.
Pristatant tyrimo rezultatus, buvo išskirtos ir reputacijos tendencijos, atsispindinčios 5 metų Lietuvos įmonių reputacijos istoriją. Organizacijos, stabiliai augančios savo darbu, pavyzdžiui, „Ikea“, patenka į „žvaigždžių zoną“. Šioje zonoje yra ir tokių organizacijų, kurios krinta, bet vis tiek išlieka stabilios, pavyzdžiui, „Vinted“. „Komforto zonoje“ rikiuojasi įmonės, kurių reputacija yra neutrali, tokios kaip „Revolut“ ir „Iki“. Tuo metu „rizikos zonoje“ atsiduria įmonės, kurios nuolat turi rūpintis savo reputacija. Nestabilioje zonoje yra „Senukai“, „Regitra“ ir kitos. „Krizės zonoje“ – jau minėta „MG Baltic“, o pačiame žemiausiame taške – „Vičiūnų grupė“ ir „Via Lietuva“.
Šių metų „Reputacijos indekso 2025“ tyrimo rezultatai parodė, kad „Thermo Fisher Scientific“ pelnė metų reputacijos titulą. Metų reputacija visuomenės kategorijoje: viešasis sektorius – „ILTE“, privatus sektorius – „Camelia“ vaistinė. Metų reputacija nuomonės formuotojų kategorijoje: viešasis sektorius – „Invest Lithuania“, privatus sektorius – „Thermo Fisher Scientific“. Didžiausias teigiamos reputacijos šuolis – „Lietuvos oro uostai“. Metų online reputacija: privatus sektorius – „Nord Security“ ir „Vilniaus Vandenys“, viešasis sektorius – „CPVA“. Metų efektyviausia komunikacija – „Swedbank“.
Dešimtasis „Reputacijos indekso“ tyrimas taip pat atskleidė, kad darbdavio įvaizdis tampa vis svarbesniu reputacijos elementu. Požiūris į darbuotojus, darbo sąlygos ir organizacinė kultūra tiesiogiai veikia bendrą įmonės reputaciją, net jei tai tiesiogiai nesusiję su įmonės pardavimais ar paslaugų kokybe. Informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus reputacijos mažėjimas iliustruoja šią tendenciją. Anksčiau buvęs reputacijos lyderiu, šis sektorius praranda pozicijas dėl mažesnio dėmesio darbuotojams, aplinkai ir sąžiningumui.
Tyrimo autoriai prognozuoja tris svarbiausius veiksnius, kurie lems reputaciją artimiausioje ateityje. Visų pirma, inovacijų galia tik augs – startuoliai ir technologinės įmonės jau dabar tampa reputacijos lyderiais, o su dirbtinio intelekto paplitimu ši tendencija tik stiprės. Antrasis veiksnys – kokybė – išliks kertinis, nes prekės ir paslaugos turi atitikti augančius vartotojų lūkesčius. Trečiasis veiksnys, pastaruoju metu tampantis vis svarbesniu, – indėlis į šalies ekonomiką.
R. Gaudiešienė teigia, kad visuomenė vis labiau vertina įmonių ekonominį indėlį į šalies vystymąsi. Organizacijos, kuriančios aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir prisidedančios prie ekonomikos augimo, sulaukia didesnio pripažinimo, net jei jos nėra plačiai žinomos platesnei visuomenei. Reputacija – tai ne tik įvaizdis, bet ir kapitalas, kurį lemia nuoseklus santykių su suinteresuotomis grupėmis kūrimas, todėl svarbu ne tik tai, ką darai, bet ir kaip tai suvokiama.
Pasak R. Gaudiešienės, 2025-aisiais išryškėjo tos organizacijos, kurios dirbo strategiškai, o ne tik sprendė problemas. Pastarojo dešimtmečio tendencijos rodo, kad reputacijos formavimas – ilgalaikis procesas, kurį stipriai veikia gebėjimas adaptuotis prie išorinių pokyčių. Įmonės, sugebančios išlaikyti darbo vietas ir tęsti investicijas į Lietuvos ekonomiką, nepaisant sudėtingos tarptautinės situacijos, sulaukia didžiausio visuomenės pripažinimo.
„Reputacijos indekso“ tyrimas yra išsamus ir objektyvus sociologinis tyrimas Lietuvoje, leidžiantis geriau suprasti sprendimus priimančių asmenų, nuomonės lyderių bei visuomenės nuomonę apie didžiąsias privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas. Šių metų Lietuvos Reputacijos tyrime dalyvavo 52 privataus sektoriaus įmonės ir 14 viešojo sektoriaus organizacijų. Tyrimą atliko konsultacijų bendrovė „Civitta“ kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija LiMA, Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.
